Bažnyčia pradėta statyti 1604 m. Kertinį akmenį pašventino Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Šios bažnyčios nuodėmklausys ir pamokslininkas buvo Andriejus Bobola – kazokų nužudytas 1657 m., šventuoju paskelbtas 1938 m. Daug kartų bažnyčia naikinta gaisrų ir žmonių. Daug kartų keitėsi savininkai, kol 1988 m. spalį Šv. Kazimiero bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Po restauracijos 1991 m. kovo 3 d. arkivyskupas Julijonas Steponavičius ją pašventino. Nuo tada bažnyčioje vėl dirba jėzuitai.
Šv. Kazimiero bažnyčia – vienas gražiausių baroko paminklų Vilniuje. Ji pastatyta pagal Romos Jėzaus (Il Gesù) bažnyčios pavyzdį, tačiau skirtingai nuo jos, turi du pagrindinio fasado bokštus. Bažnyčios planas sudaro lotynišką kryžių. 40 m aukščio ir 17 m skersmens kupolą vainikuoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio karūnos formos žibintas. Viduje dominuoja plati 25 m aukščio centrinė nava. Šonuose – šešios praėjimu nesujungtos koplyčios.
Bažnyčios vidų puošia trys vėlyvojo baroko stiliaus dirbtinio marmuro altoriai. Jiems paveikslus nutapė dailininkas Antanas Kmieliauskas. Didžiajame altoriuje: „Kristaus prisikėlimas“ ir „Šv. Kazimieras“, kairiajame: „Šv. Andriejus Bobola“ ir „Neregio išgydymas“, dešiniajame: „Šv. Ignacas Lojola“ ir „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“.
Bažnyčioje įrengti kompiuteriniai „Allen“ (JAV) ir vokiški mechaniniai „Oberlinger“ 45 balsų vargonai. Kiekvieną sekmadienį po Sumos vyksta religinės muzikos koncertai.
Šv. Kazimiero bažnyčia priklauso Jėzaus Draugijai – jėzuitams. Ši vienuolija įkurta 1540 m. Jėzuitai rūpinasi sielovada, veda rekolekcijas, didelį dėmesį skiria jaunimui šviesti ir ugdyti. Jiems būdingas veiklus apaštališkas nusiteikimas. Jėzuitai neieško vienumos, o patį darbą laiko tarnavimu Dievui. Lietuvoje jėzuitai įsikūrė 1569 m. Didelę reikšmę turėjo 1579 m. jų įsteigtas Vilniaus universitetas, kitos kolegijos. Šiuo metu jėzuitai darbuojasi Vilniuje, Kaune, Šiauliuose.
1991 m. Šv. Kazimiero bažnyčioje po didžiuoju altoriumi buvo rasta XVII a. kripta su unikaliais piešiniais ant sienų. Joje galėjo būti palaidoti čia gyvenę bei dirbę jėzuitai ir bažnyčios geradariai. 1995 m. šioje kriptoje perlaidoti žmonių palaikai ir iš kitų bažnyčios rūsių. 2003 m. joje įrengta šv. Andriejaus Bobolos atminimo vieta. Kripta yra lygiagretainio formos, 6 m aukščio ir maždaug 18 m ilgio. Jos viename šone stovi masyvi mūryta keturkampė kolona, į kurios viršutinę dalį sueina skliautai. Šoninės sienos ir kolona degtos šviesios spalvos tinku. Ant jo yra puikiai išsilaikę juoda spalva tapytos freskos. Nors jų tapybos maniera skiriasi nuo kitų to meto pavyzdžių, tačiau turi aiškius europinės tapybos bruožus. Lyginant su puošniomis baroko formomis, šios freskos atrodo gana paprastos, jų autoriumi galėjo būti jėzuitų namuose gyvenęs nežinomas brolis. Freskos savo tema yra susijusios su mirtimi ir prisikėlimo viltimi. Vaizduojamos figūros nedetalizuotos, kai kurios kompozicijos nebaigtos. Svarbų vaidmenį vaidina freskų tekstai – lotyniškos Šventojo Rašto ištraukos ir giesmių bei maldų eilutės. Šie kaligrafiškai išrašyti tekstai įrėminti barokiškomis juostomis, kurios užbaigiamos gyvatės galvutėmis.
Įdomu, kad šiandien Lenkijoje itin gerbiamas ir jos Globėju paskelbtas šv. Andriejus Bobola savo žemiškąjį gyvenimą buvo labiau susiejęs su Lietuva. Jis gimė Mažojoje Lenkijoje 1591 m., mokėsi Braunsbergo jėzuitų kolegijoje. 1611 m. Vilniuje įstojo į Jėzaus Draugiją, studijavo Vilniaus universitete. Vėliau dirbo įvairiuose Lietuvos jėzuitų provincijos (ji apėmė Prūsiją ir dalį Lenkijos) namuose. Vilniuje šventasis Andriejus praleido beveik trečdalį savo gyvenimo metų. Iš jų net dvylika metų (1624–1630, 1646–1652) gyveno prie Šv. Kazimiero bažnyčios. Čia jis dirbo pamokslininku, nuodėmklausiu, bažnyčios rektoriumi, vadovavo miestiečių Marijos sodalicijai. Būtent šioje bažnyčioje 1622 m. jis buvo įšventintas kunigu, o 1630 m. davė keturis iškilmingus vienuolinius įžadus.
Informacijos šaltiniai:
- Baužienė, Morta. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. – Vilnius, 2012. – P. 209-220.
- Kripta.
- Pranaitytė, Elė. Vilniaus senamiestis per 3 valandas. – Vilnius, 2017. – P. 143-150.
- Restauruota 17 amžiaus Šv. Kazimiero bažnyčios kripta.
- Šv.Kazimiero bažnyčios kriptoje – kankinio Andriejaus Bobolos relikvija.
- Vaišvilaitė, Irena. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. – Vilnius, 2017. – P. 238-241.
- Venclova, Tomas. Vilnius. Vadovas po miestą. – Vilnius, 2009. – P. 141-143.
- Vilniaus šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčia.