Seniausias Vilniuje viešasis laikrodis

Viršutinė aštuoniasienė Varpinės bokšto dalis yra trijų tarpsnių; juos skiria karnizai. Sienų kampus pabrėžia mentės, viršutinio žemiausio tarpsnio — piliastrai. Virš jų ir karnizo stovi dekoratyvinės varinės vazos. Viršutiniame tarpsnyje yra laikrodis su žalvario skardos ciferblatais keturiose tarpsnio sienose. Ciferblatų apvadai, rodyklės ir skaičiai paauksuoti. Stogas šalmo pavidalo, su piramidine smaile. Stogas dengtas geležies, smailė — vario skarda. Smailės viršūnė baigiasi geležiniu vietos meistro darbo kryžiumi, 1893 metais įtvirtintu ant paauksuoto būgno. Vilniaus katedros varpinės laikrodis, pirmasis viešas laikrodis Lietuvoje, laiką vilniečiams ir miesto svečiams pradėjo skaičiuoti prieš 345 metus. Į bokštą įkeltas 1672 metais Vokietijoje pagamintas didžiulis dantračių mechanizmas. Nuo 1673 metų varpinės laikrodis rodo tik valandas, o varpas muša ketvirčius. Rodyklės uodega, kurią puošia Mėnulio simbolis. Tai – istorinis reliktas, kai laikrodžiai rodydavo ir Mėnulio fazes. Pačiame bokšto viršuje laiką patikslina du varpai. Didysis nulietas 1673 metais garsiausio Lietuvos liejimo meistro Jono Delamarso, mažasis sukurtas 1754-aisiais žymaus liejiko Gustavo Miorko. Būtent jie leidžia suprasti, kiek tiksliai valandų. Plaktukėlis į mažąjį varpą smūgiuoja kas 15 minučių: mušant 15 min. girdėti vienas dūžis, 30 min. – du, 45 min. – trys, o keičiantis valandoms nuaidi keturi dūžiai. Po trumpos pauzės darbo imasi didesnio varpo plaktukas. Jis suduoda tiek smūgių, kiek yra valandų.

Bėgant metams keitėsi ir bokšto išvaizda, ir laikrodžio ciferblatai. Dabar Vilniaus katedros bokštą puošia žalvario skardos ciferblatai su žibančiomis paauksuotomis rodyklėmis ir skaičiais. Tačiau viduje iki šių dienų likusi, dabar jau sustabdyta, šimtmečius patikimai plakusi mechaninė vokiška laikrodžio širdis. Nors metaliniame mechanizmo rėme įrėžta 1803 metų data, ji žymi tik pastarąjį didesnį remontą, kurį atliko laikrodininkas Juozapas Bergmanas. Šimtmečius menantį viešojo laikrodžio dantračių mechanizmą 2005-aisiais pakeitė kompiuteris, kuris iki šiol valdo laikrodžio rodyklę ir varpus. Laikrodis anksčiau turėjo bokšto apačią siekusią švytuoklę su svarmenimis – ant virvių kabojusiomis akmeninėmis girnapusėmis. Kartą per savaitę mechanizmas buvo užvedamas juos įsiūbuojant. Per Sigito Lasavicko atliktą rekonstrukciją laikrodžio trosai – jie XX amžiaus viduryje pakeitė virves – buvo patrumpinti, svarmenimis tarnavusios girnapusės pakeistos metaliniais žiedais.

 

Informacijos šaltiniai:

  1. Katedros varpinė skaičiuoja naują laiką. 
  2. Klimka, Libertas. Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos. – Vilnius, 2016. – P. 9 – 10.
  3. Klimka, Libertas. Vilniaus bokštų laikrodžiai. – Vilnius, 1997.
  4.  Meškys, Šarūnas. Pirmas viešas laikrodis Lietuvoje – senesnis už Big Beną. 
  5. Varpinės istorija

Leave a Reply