Memorialinė Vinco Kudirkos skulptūra

Kiekvienai tautai reikia vado, kuris vestų ją į priekį. Kiekvienai tautai reikia giesmės, kuri įkvėptų kovai. Kai laikai buvo tamsiausi ir priespauda sunkiausia Vinco Kudirkos Tautiška giesmė palaikė tautos dvasią kovoti… aukotis…

Memorialinė skulptūra Vincui Kudirkai dabartinėje vietoje pastatyta 2009 m. Skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas.

Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio rajone, Paežeriuose, pasiturinčio valstiečio šeimoje. Baigusį šešias klases Kudirką tėvas nuvežė į Seinų kunigų seminariją. Savo gabumais Vincas Kudirka ten greit atkreipė kunigų ir mokytojų dėmesį. Nors po pirmųjų metų norėjo mesti seminariją, bet tėvas ir draugai įkalbėjo pasilikti. Visgi, būdamas klieriku jis užmezgė pažintį su vietos bajoraite, su kuria susirašinėjo jos tarnaitės pagalba, kam paaiškėjus, Vincas Kudirka buvo pašalintas iš kunigų seminarijos, grindžiant pašaukimo stoka. Dėl to netekęs tėvo paramos, toliau savarankiškai bandė baigti gimnaziją, kur susipažino ir kartu mokėsi su būsimu kalbininku Jonu Jablonskiu. Gimnazijoje pradėjo ryškėti ir Vinco Kudirkos muzikiniai sugebėjimai. Baigęs gimnaziją studijavo Varšuvos universitete, kurį baigė 1889 m. lapkričio mėnesį ir gavo gydytojo diplomą.

Kudirkos politinės veiklos pradžią galima sieti su studijų laikotarpiu Varšuvos universitete, kur bendravo su slapta socialistine lenkų organizacija. Policijai įtariant dalyvavimu veikloje ir atlikus kratą Kudirkos bute buvo rasta socialistinės spaudos, už ką Kudirka net kuriam laikui buvo pašalintas iš universiteto. Laikotarpiu kol buvo išmestas iš universiteto, susipažino su J. Šliūpo Amerikoje leidžiamu laikraščiu „Lietuviškasis balsas“. Jau 1888 m. buvo sukurta lietuvių studentų draugija „Lietuva“, kurios sekretoriumi buvo išrinktas Kudirka. Šios draugijos pagrindiniai tikslai buvo: 1) Platinimas šviesos. 2) Agitavimas ir pakėlimas tautiškos dvasios rašliavos ir dailės. 3) Pagerinimas ūkės būties. 4) Platinimas rubežiū lietuvybės. Tuo laiku jau nebebuvo leidžiama „Aušra“, todėl Kudirka susisiekęs su J. Basanavičiumi akcentavo jų organizacijos norą leisti naują laikraštį arba atnaujinti „Aušrą“.  Taip varšuviečių lietuvių studentų dėka 1889 m. sausio mėnesį išėjo pirmasis „Varpo“ numeris. Grįžęs į Lietuvą – Šakius, Kudirka užsiėmė gydytojo praktika, tačiau dėl įtakingų vietos gydytojų veikla jam sekėsi sunkiai. Tuo pačiu metu, gyvendamas Šakiuose Kudirka toliau išliko ir kultūros žmogus – domėjosi ir padėjo vietos bendruomenės kultūriniai veiklai.

1894 m. Vinco Kudirkos sveikata pradėjo intensyviai blogėti, o Šakiuose jį aplankę kolegos gydytojai konstatavo džiovą ir rekomendavo kuo greičiau vykti į Krymą gydytis. Nors ir sirgdamas, 1855 m. grįžęs iš Krymo toliau pats redagavo „Varpą“. Nepaisant sunkios ligos, kurį laiką kalintas, Kudirka iki savo dienų galo dirbo „Varpo“ redaktoriaus, o kai kada ir tekstų autoriaus darbą. Mirė Vincas Kudirka 1899 m. lapkričio 16 d.

Informaciją parengė:

Vilius Šadauskas

Informaciniai šaltiniai:

  1. Būtėnas, Julius. Vincas Kudirka. –Vilnius, 1988. -207 p.
  2. Vincas Kudirka // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. -T. 11, p. 191–192.
  3. Autorius : Vincas Kudirka. 

Leave a Reply