1920 m. namą tuometinėje Didžiojoje gatvėje nr. 12 įsigijo Česlovas Landsbergis ir perdavė Lietuvių labdarybės draugijai. Name taip pat buvo Lietuvių labdarybės draugijos Centro Komitetas, Lietuvių kreditinis kooperatyvas, Lietuvių ūkio draugija, Lietuvių Šv. Kazimiero draugija ir šios draugijos skaitykla, Lietuvių mokytojų sąjunga, šaltkalvių, batsiuvių ir rūbų siuvimo dirbtuvės.
Lietuvių inteligentų „visuomeniškai –bičiuliškas“ „Romuvos“ klubas įsteigtas 1935 m. Klubo iniciatoriai buvo jaunosios kartos lietuvių inteligentai, kurie matė reikalą suburti Vilniaus lietuvių „tautiškai-katalikiškos“ pasaulėžiūros jaunąją šviesuomenę. Pasirašyta Klubo steigimo deklaracija, kurią pasirašė steigėjai: advokatas A. Juknevičius, J. Maceika, S. Taškūnaitė ir S. Urbonavičius. 1935 m. gegužės 12 d. steigiamajame susirinkime buvo išrinkta valdyba: pirmininkas – J. Maceika, vice-pirmininkas A. Juknevičius ir sekretorius – studentas A. Jokūbėnas, kuriam pasitraukus, sekretoriumi buvo išrinktas A. Burokas.
Klubo tikslas buvo remti mokslą ir lietuvių kultūrą, plėsti lietuvių inteligentų draugišką bendravimą ir sutartinį bendradarbiavimą kiekviename kūrybinio darbo bare. Tikslui siekti Klubas turėjo teisę išlaikyti skaityklą ir valgyklą, rengti paskaitas, diskusinius vakarus, visuomeninius kursus, akademijas, koncertus, vaidinimus ir šaukti įvairius susirinkimus. Klubo nariai stengėsi palaikyti ryšius su kitomis lietuviškomis draugijomis, ypač artimomis savo ideologija, ir remti Vilniaus krašto lietuvių jaunimo spaudą. 1937 m. valdybą sudarė: pirmininkas – J. Maceika, vicepirmininkas A. Juknevičius ir sekretorė M. Budrevičiūtė.
Įvairiu laiku čia gyveno agronomas Mykolas Čibiras, mokytojas Bernardas Cicėnas, istorikas Vincas Martinkėnas, Juozas Maceika, 1922 – 1926 m. po vyro Antano mirties žymi visuomenininkė Emilija Jasmantaitė-Vileišienė, trumpai čia gyveno jos sūnus teisininkas ir žurnalistas Vincas Vileišis. 1930 –1935 m. studijuodamas Vilniaus universitete čia gyveno skautas Pranas Žižmaras.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Čaplinskas, Antanas, Rimvydas. Vilniaus gatvių istorija. Pilies gatvė. – Vilnius, 2005.-P. 43 – 45.
- Juškevičius, Adomas, Maceika, Juozas. Vilnius ir jo. – Vilnius, 1991.- P. 236.