Prestižiniame Vilniaus mikrorajone, kalvotame pušyne įsikūrusios Antakalnio kapinės užima 15,60 ha plotą ir susideda iš ankščiau buvusių keturių atskirų kapinių.
XVII – XVIII a. ši nuošali vieta, miškas bei italų manierizmo stiliaus rūmai priklausė Sapiegų giminei, o Vilniaus Išganytojo bažnyčios (Viešpaties Jėzaus bažnyčios) rūsiuose buvo įrengtos kriptos Sapiegoms. Per 1794 m. sukilimą nukentėjusius rūmus Sapiegos pardavė Kosakovskiams, kurie juos suremontavo ir pardavė miestui, o caro valdžia 1809 m. ten įsteigė ligoninę bei įkūrė kapines. Vilniuje tai buvo pirmosios pasaulietinės kapinės, kurios vadinosi Ligoninės kapinėmis. Antrosios kapinės buvo vadinamos Našlaičių kapinėmis, siekiant atskiro ploto katalikų kariams, tačiau 1864 m. uždarius Trinitorių vienuolyną (kuriam jos priklausė) liko be priežiūros, buvo apleistos, ten laidojo visus pasauliečius, net ir mirusius kalėjimuose. 1887 m. birželio 18 d. su caro Aleksandro III įsaku dėl karių kapinių steigimo buvo įkurtos trečiosios kapinės, kur laidojo tik kariškius. Prasidėjus Pirmam Pasauliniam karui atsirado būtinybė ketvirtoms kapinėms. Reikalauta ,,broliškų“ kapinių Rusijos kariuomenės kariams. Vienas bendras Antakalnio kapinių vardas pradėtas vartoti XX a. viduryje.
Cerkvė Antakalnio kapinėse atsirado tik 1905 m. liepos 28 d. atsargos inžinieriaus generolo majoro Vladimiro Bykovskio iniciatyva, norint įrengti laidojimo vietą sau ir savo šeimai.
Ypač daug lietuvių žuvo Sovietų kariuomenėje 1941 – 1945 metais. Jų kapai išmėtyti įvairiose buvusios Sovietų Sąjungos vietose. Visoms šioms beprasmėms žūtims įamžinti prie įėjimo į Antakalnio kapines 1990 m. buvo pastatytas liaudies meistro Ipolito Užkurnio sukurtas medinis koplytstulpis, vaizduojantis žuvusį karį ir jo gedinčią motiną.
Kapinės dabartinį vaizdą įgijo 1984 metais po rekonstrukcijos. Čia palaidoti įvairių tautybių Antrojo pasaulinio karo kariai, Sausio 13-osios bei Medininkų tragedijos aukos, menininkai, politikai ir kiti nusipelnę visuomenei žmonės, aktoriai ir režisieriai: Vytautas Šapranauskas, Donatas Banionis, Marija Rasteikaitė; dailininkai, architektai, skulptoriai: Justinas Vienožinskis, Vaclovas Balčiūnas, Gediminas Jokūbonis; muzikantai, dainininkai, kompozitoriai: Vytautas Kernagis, Janina Miščiukaitė, Rimantas Siparis, Saulius Sondeckis; politikai: Algirdas Mykolas Brazauskas, Kazimieras Uoka, Justas Paleckis, Antanas Sniečkus; rašytojai ir poetai: Juozas Aputis, Jonas Avyžius, Marcelijus Martinaitis, Jurga Ivanauskaitė; žurnalistas Gintaras Ruplėnas ir daugelis kitų.
Antkapinių paminklų tekstai dažniausiai trumpi ir lakoniški, pažymintys tik asmenų pavardes, gyvenimo metus ir pagrindines profesijas ar pareigybes.
Informaciją parengė:
Gabija Bučytė
Informaciniai šaltiniai:
- Girininkienė, Vida. Antakalnio kapinės.// Liaudies kultūra. – 2000, Nr. 5(74), p.18–26.
- Girininkienė, Vida. Vilniaus kapinės. –Vilnius, 2004, p. 185-219.