Apie 1350 m. šią cerkvę vietoje buvusios medinės Gedimino laikų cerkvelės pastatydino LDK Algirdo antroji žmona Julianija Tverietė. Šv. Nikolajus Stebukladarys tuomet laikytas Lietuvos šventuoju globėju. Šventųjų kankinių Joano, Eustachijaus ir Antonijaus, žuvusių nuo stabmeldžių rankų, palaikai iš pradžių buvo laikomi šioje cerkvėje. Kadangi XV a. viduryje priimtas įstatymas, draudžiantis statyti naujas ir atnaujinti esamas stačiatikių šventyklas, todėl sena ir Skaityti plačiau.
Šv. Onos bažnyčios fundatorius – didysis kunigaikštis Aleksandras. Šventovė baigta statyti 1500 m. Pradžioje Šv. Onos šventovė buvo vadinama koplyčia, Mažąja Bernardinų bažnyčia. Po metų popiežius suteikė bažnyčiai atlaidus. Iš tolo bažnyčia primena maldai suklupusį ir rankas iškėlusį žmogų, o įsižiūrėjus į pagrindinį fasadą, išryškėja Gedimino stulpų forma. Šv. Onos bažnyčios statybai buvo panaudotos net Skaityti plačiau.
Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia, vadinama tiesiog Aušros vartų koplyčia, yra Vilniaus senamiesčio pakraštyje, prie vienintelių šiandien išlikusių miesto vartų. XVI a. per. Valdovo įsakymu miestas buvo apjuostas gynybine siena su vartais. Tai masyvus, stačiakampis statinys su penkiomis šaudymo angomis. Praeinamoji arka turėjo dvigubus vartus – ir pakeliamus ir paprastai uždaromus. Bokšto, Skaityti plačiau.
Vilniaus baroko brangakmenis. Tinklapio churchpop.com paskelbtame pasaulio bažnyčių sąraše paskelbta pirmu numeriu ir pripažinta kaip viena gražiausių katalikų bažnyčių pasaulyje. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra ne tik architektūros šedevras, bet ir kaip istorinis liudijimas, stovi įamžindama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalę prieš maskvėnus ir jų išvarymą iš Vilniaus po šešis metus trukusios okupacijos. Bažnyčia Skaityti plačiau.