Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos cokolyje kampiniame akmens bloke įrėžta linija su užrašu žyminčiu 1931 m. potvynio datą ir aukščiausią vandens pakilimo lygį.
1931 m. balandžio 21 d. iš krantų išsiliejus abiems upėms – Vilnelė ir Neris – užtvindė žemesnes Vilniaus miesto gatves. Balandžio 26-ąją užfiksuotas aukščiausias kada nors buvęs miesto istorijoje vandens lygis – 825 cm. Vanduo apsėmė Katedros aikštę, Arkikatedros požemiai buvo užlieti iki lubų. Tarp namų gyventojams teko plaukti valtimis, be pastogės liko apie 2000 gyventojų. Potvynis visiškai atkirto dabartines T. Vrublevskio, Tilto, Žygimantų gatves, apsėmė Antakalnio ir Žvėryno rajonus, suardė ar nusinešė apie 4 000 trobesių.
Vandeniui užliejus Katedros požemius, suskilo sienos. 1932 – 1939 m. vyko jos restauracija. Tačiau būtent dėl potvynio padarytos žalos buvo rasti karaliaus Aleksandro bei Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos ir Barboros Radvilaitės palaikai. Katedros restauravimo metu, jie buvo perkelti į specialiai įrengtą mauzoliejų po Šv. Kazimiero koplyčia.
Šiandien palaikai saugomi Vilniaus katedros požemiuose įrengtame mauzoliejuje.
Pasak geologų, toks potvynis, koks buvo 1931 m., būna tik kartą per šimtmetį.
Informacijos šaltiniai:
- Didžiausias Vilniaus miesto potvynis.
- Nuo Vilniaus Didžiojo potvynio iki žemutinės pilies gynybinių bokštų istorijų.
- Pocevičius, Darius. 100 istorinių Vilniaus reliktų. – Vilnius, 2016. -P. 674-679.
- Vilniaus istorija