Antenų parkas
Aukščiausio, 326,5 m aukščio, Lietuvos pastato istorija prasidėjo sovietinės okupacijos metais, 1974 m, kai buvo supiltas pirmasis betono kubas į naujojo pastato pamatus. Po beveik septynerius metus trukusių darbų, 1981 m. statybos buvo baigtos ir patvirtintos. Legenda byloja, kad statybos vieta buvo pasirinkta patarus žymiai žolininkei, kurią dabartinėje bokšto vietoje, sutiko vienas iš architektų, besivaikydamas vėjo išnešiotus popieriaus lapus.
Projektuodami Televizijos bokštą architektai stengėsi jį priderinti prie Gedimino pilies bokšto. Sakoma, kad langeliai ant bokšto kamieno primena pilies langus. Šiek tiek skaičių: kamieno diametras 15 m ir kas metrą jis siaurėja po 5 cm. 190 m aukštyje jo diametras perpus sumažėja ir siekia tik 8 m. Nors žvelgiant iš toli, pastatas atrodo išties galingas ir statiškas, iš tiesų jo viršūnės siūbavimo amplitudė siekia net iki 3 m, priklausomai nuo oro sąlygų. Darbuotojai teigia to nejaučiantys, tačiau nusileidus į apačią, dar kurį laiką atrodo, kad žemė juda.
Beje, įdomus faktas, kurį žino nedaugelis, kad Vilniaus televizijos bokštas turi brolį dvynį Taline. Šis pastatas buvo atidarytas kiek ankščiau dėl mieste vykusių Olimpinių žaidynių. 2012 m. buvo baigta mažojo broliuko (nes jo „ūgis“ 314 m) renovacija. Dabar tai labai modernus ir naujųjų technologijų kupinas pastatas. Čia yra įrengti stebėjimo ekranai realiu laiku su automatiniu informacijos pateikimu apie stebimą teritoriją, elektroniniai orientaciniai bei edukaciniai žaidimai vaikams, 3D filmų salė, nano technologijos stiklas apžvalgos aikštelės grindyse, leidžiantis pasijusti ore.
Bokšto paskirtis. Iš Televizijos bokšto gyventojams yra siunčiamos radijo ir televizijos programos, čia jos yra skirstomos ir į kitas siuntimo stotis, per kurias pasiekia visus šalies žmones. Be to, pastaruoju metu teikia ir duomenų perdavimo paslaugas.
Šis 2011 m. atidarytas Antenų parkas, padeda supažindinti su duomenų perdavimo istorija, parodo kaip mus pasiekdavo radijo ir televizijos programos. Viena iš šių antenų, „Nera“, dar svarbi ir istoriškai. Ją per kruvinusius 1991 m. sausio įvykius padovanojo norvegai. Antenos dėka Lietuva pasauliui galėjo parodyti kas vyksta šalyje.
Taigi pasakojant apie Televizijos bokštą apie jį negalima kalbėti tik kaip pastatą. Tai svarbi istorinės atminties vieta mačiusi kruvinus istorinius įvykius kovojant dėl Lietuvos laisvės.
Memorialinės vietos ir muziejus
Viskas prasidėjo nuo regis nekaltų karinių pratybų, kurių metu Vilniaus gatvėje pasirodė karinė technika. Tačiau tai tebuvo graži pasakėlė gyventojams, siekiant užmaskuoti tikruosius kėslus. Sausio 12 dieną šarvuočiai apsupo automatinę telefono stotį Viršuliškėse, įsiveržė į Spaudos rūmus. Sausio 13-osios naktį KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“ apsupo Vilniaus televizijos bokštą ir jį gynusius civilius. Liudininkai pasakojo, kad civiliai buvo beginkliai, tad kariams jie buvo nepavojingi. Tuo tarpu kariškiai šaudė iš šaunamųjų ginklų, tankų, mėtė sprogstamuosius įtaisus ir kitus daiktus, skirtus kūnui žaloti. To įrodymus iki šiol galima išvysti tarp bokšto antrojo aukšto langų. Šturmo metu žuvo ir mirė nuo sužalojimų 12 žmonių. Pusė jų buvo jaunesni nei 25 metų. Šimtai buvo sužeista. Šios baisios nakties nuotraukas tikriausiai matė kiekvienas, ir daugeliui jos įstrigo atmintyje visiems laikams. Sausio 13 d. 12 val. pradėjo skambinti visų Lietuvos bažnyčių varpai, buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius. Žmonės ėmė rinktis prie bokšto ir dabartinių Seimo rūmų, nešė gėles ir degė žvakutes. Kijeve, Rygoje vyko mitingai Lietuvai paremti. Sausio 16 d. Vilniaus arkikatedroje buvo aukojamos šv. Mišios. Dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos Sausio tryliktosios aukas palydėjo į Antakalnio kapines.
Gynėjų žuvimo vietos pažymėtos granito obeliskais. Šalia pasodinti medžiai – ten, kur krito vyrai, auga ąžuoliukai, o vienintelės žuvusios moters, L.Asanavičiūtės, vietoje auga liepaitė. Jų garbei taip pat pavadintos gatvės Karoliniškių mikrorajone. 1992 m. pirmajame TV bokšto aukšte buvo įrengta, o 2004 m. atnaujinta ekspozicija Sausio 13-osios aukoms atminti. 2005 m. prie Televizijos bokšto atidengtas paminklas „Aukojimas“, tai rankas į dangų iškėlusi moteris stovinti ant varpo, ant kurio iškalti Lietuvos himno žodžiai. Varpas skamba prieš mišias ir kviečia žmones. Kasmet per sausio 13-osios metines prie Televizijos bokšto rengiami minėjimai, degami laužai, skaitomos eilės, degamos žvakutės ir dedamos gėlės.
Kol žmonės aukojo savo gyvybes lauke, televizijos bokšto viduje darbuotojai vis dar stengėsi kovoti už laisvą žodį. Pradžioje užsibarikadavę trečiame aukšte, vėliau slapta statydami siųstuvus Lietuvos spaudos pastato ventiliacinėje, Aukščiausios tarybos pastate ir Šalčininkuose. Bokšte likę darbuotojai okupantams yra iškrėtę keletą „pokštų“. Pavyzdžiui „netikėti“ elektros dingimai, kuris kelioms minutėms nutraukdavo „Kaspervizijos“ televizijos transliaciją. Arba darbuotojos „netyčia“ klaidingai sujungti laidai ir dėl to užsidegę siųstuvai.
Restoranas „Paukščių takas“
Apžiūrėjus eksponatus ir susipažinus su Televizijos bokšto istorija, atgauti jėgas ir pasigrožėti įspūdinga Vilniaus panorama kviečia restoranas „Paukščių takas“. Restorano išskirtinumas yra tame ,kad jis įsikūręs 165 m aukštyje ir turi apžvalgos aikštelę, kuri sukasi. Aplink savo ašį ji apsisuka per 55 m. tad lankytojai gali pasigrožėti 50 km spindulį siekiančiu Vilniaus ir jo apylinkių vaizdu. Pasakojama, kad pradžioje jo interjeras priminė filmo „Žvaigždžių karai“ motyvus, mat vyravo daug metalo. Dėl griežtų darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų interjerui buvo taikomi apribojimai. Restorane negalėjo būti staltiesių, užuolaidų, net ir patiekalų svoris buvo ribojamas. Kaip ir pirmieji, taip ir dabartiniai „Paukščių tako“ patiekalai turėjo prie restorano vardo priderintus pavadinimus: ankščiau „Aušrinė“, „Žvaigždynas“, „Kometa“, „Visata“, dabar „Saturnas“, „Kentauras“ ir kt.
Ir paskutinis svarbus Televizijos bokšto bruožas – įvairių rekordų ir netradicinių, bet įspūdingų renginių organizavimas. Nuo 2000 m. tai aukščiausia stilizuota Kalėdų eglė Lietuvoje. Taip pat 2000-ųjų liepos 6 d. mūsų valstybės nepriklausomybės dienos proga buvo iškelta didžiausia Lietuvos vėliava. 2006 m. rugpjūčio 19 d., pirmąją Pasaulio vyrų krepšinio čempionato Japonijoje dieną, TV bokštas virto didžiausiu šviečiančiu krepšio lanku.
Informaciniai šaltiniai:
- Balčiūtė, Giedrė. Televizijos bokšto restorano langus norėjo papuošti užuolaidomis.
- Televizijos bokštas.
- Vilniaus televizijos bokštas – Bokšto statybos.