Nuo 1954 m. vaizdinga Neries pakrantė pradėta naudoti kaip didžiulė pramoninė zona. Viena po kito kilo silikatinių dirbinių, plastmasės, radijo komponentų ir daug kitų didelių gamyklų. Dar 1940 m. Naujoje Vilnioje sukurta įmonė „Maistas“, iš kurios atsirado ir 1944-1959 m. šiame rajone veikė Vilniaus mėsos kombinatas. Pasiekus plėtros ribas, 1959 m. Žemuosiuose Paneriuose atidarytas naujas, daug didesnis ir pajėgesnis kompleksas. Jame susiformavo 5 cechai: dešrų (1958), mėsos ir riebalų (1959), paukščių perdirbimo (1961), šaldytuvų (1961) su ilgą laiką didžiausiu Lietuvoje 1700 t talpos šaldytuvu ir gerokai naujesnis – kulinarijos (1983).
Darbas visu pajėgumu prasidėjo 1961 m., kai jau veikė keturi pirmieji cechai. 1987 m. kombinate dirbo apie 1600 žmonių, produkcija eksportuota net į tolimąją socialistinę Kubą, tačiau pasiekdavo ir kai kurias demokratines Vakarų Europos šalis. Sovietmečiu mėsos kombinatas buvo viena geriausių darboviečių, mat po skvernais partempta mėsa ar skerdiena buvo deficitinė prekė, kurią vertino visi. 1994 m. įmonė buvo privatizuota, tačiau veikė toliau, 2004 m. pasivadinusi UAB „Vilniaus mėsa“ ir priklausydama Suomijos koncernui „Atria group“ netgi investavo į naujas patalpas, tačiau jau 2007 m. įmonės veikla buvo įvertinta kaip nuostolinga ir nuspręsta ją uždaryti. Dabar didžiulė teritorija naudojama įvairiai – dalyje pastatų patalpas nuomojasi smulkios įmonės, dalis apleista, yra keli gyvenamieji namai.
Ant pastato stogo buvusio užrašo „Vilniaus mėsos kombinatas“ dalis, žodis „Kombinatas“, 2015 m. buvo panaudota menininkės Eglės Grėbliauskaitės instaliacijoje Maironio g. prie Vilniaus dailės akademijos Senųjų rūmų. Aprašydama kūrinį „Kombinatas“, Eglė Grėbliauskaitė primena: „Kombinatas – tokia įmonių grupė, kurių vienos produkcija tampa kitos žaliava. Produkcija turi atitikti kokybės standartus, kad pereitų į kitą įmonę ir tiktų jai kaip žaliava“. Kombinatas funkcionuoja kurdamas žaliavą ir perduodamas ją toliau, kol iš sudedamųjų dalių sukuriamas galutinis produktas. Jame sukurtos detalės, kurios savarankiškai gali būti ir nefunkcionalios, jungiamos su kitais gaminiais ir tampa daiktu.
Informacijos šaltiniai:
- Degė Vilniaus mėsos kombinatas.
- Eikevičiūtė, Alda. Vilniaus mėsos kombinato nebėra. Kas liko?
- Kazlauskas, Albertas. Vilniaus gatvės gyvos. Gidas po miesto periferiją. – Vilnius, 2017. – P. 181-183.
- Miesto Vitrina # 54 – Vilniaus Mėsos Kombinatas.