Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastatas dviejų aukštų, su mezoninu ir pusrūsiais, kampinio plano. Išsiskiria pagrindinio fasado portikas, virš kurio yra atvira terasa su baliustrada, laikoma keturių apskritų kolonų ir pusapskričių arkų šonuose. Rūmai pastatyti 1885 m. Suprojektuoti architekto Kiprijano Maculevičiaus. 1927 – 1930 m. remontuoti, pritaikyti bibliotekai. Nuo 1941 m. sausio pastate veikė Lietuvos SSR Mokslų akademijos biblioteka.
1907 – 1914 m. rūmuose veikė Mokslo ir meno muziejus, kuriam rūmus išnuomojo Klementina Tiškevič. Muziejų įkūrė Mokslo ir meno muziejaus draugijos nariai kolekcionieriai Vladislovas Tiškevičius, Liucijonas Uziembla (muziejaus direktorius), Antanas Tiškevičius, Marijonas Broel-Pliateris, Tadas Vrublevskis ir kiti. Muziejus turėjo senų rankraščių (net iš IV a. ), Jokūbo Gierkės 1642 m. pagamintą laikrodį, etruskų, egiptiečių, graikų ir romėnų archeologinių radinių.
1931 – 1941 m. čia veikė Vrublevskių biblioteka, kurios pagrindą sudarė Tado Vrublevskio knygų rinkinys. Rūmai suremontuoti ir pritaikyti bibliotekai pagal architekto Stanisławo Mecznikovwkio projektą. Nors Lenkijos ir Lietuvos santykiai tuo metu buvo įtempti, biblioteka įsigydavo ir lietuviškų leidinių. Šiuose rūmuose veikė Rytų Europos institutas, kuriam vadovavo teisės istorikas Stefan Ehrenkreutz.
1940 – 1941 m. biblioteka priklausė Lituanistikos institutui. Nuo 1941 m. sausio – Lietuvos SSR Mokslo akademijai.
Kvadratą primenantis lakoniškos architektūros priestatas buvo elegantiškai priderintas prie iškilaus prieškaryje statyto eklektikai priskiriamo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato, neišsiskiria iš jų supančios aplinkos. Knygų saugykloms, kuriose sukaupta 3, 8 mln. dokumentų, iš kurių dauguma – unikalūs kultūros paveldo paminklai, skirtas priestatas atitrauktas nuo gatvės, su pagrindiniu bibliotekos pastatu sujungtas įstiklintu korpusu, kuriame įkomponuoti bibliotekos darbuotojų kabinetai, laiptinė ir liftas. Išskirtinė saugyklų sandara – galinga rygelinė konstrukcija, laikanti kabantį metalinį karkasą, kurį sudaro perdangos ir knygų lentynos. Greta trijų aukštų pagrindinio pastato iškilusių tokio pat aukščio saugyklų tūryje yra šeši aukštai. Fasadas lakoniškas, plytų stilius dera prie greta stovinčių namų, tačiau iš plytų sukurtas vertikalus raštas yra naujoviškas, į jį įkomponuoti pailgi langai. Priešais pastatą prie gatvės suprojektuotas jaukus skverelis.
Tekstą parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Rekešius, Jonas. Mokslų akademijos bibliotekos rūmai, Tiškevičių rūmai. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988.- T. 1, p. 389 – 393.
- Vilnius 1900 – 2012. Naujosios architektūros gidas. – Vilnius, 2011.-P. 138.