Skulptūra pastatyta sovietmečiu iš dolomito. Vaizduoja karį, poetą ir artoją, svarbius veikėjus, kurie veikė visais Lietuvos istorijos laikotarpiais. Objektas išskirtinis, nes už šią skulptūrą autorius gavo papeikimą ir įspėjimą, kad bus išmestas iš dailininkų sąjungos.
1973 metais sukurta skulptūrinė grupė, stovinti prie Katedros aikštės šiaurinio fasado. Jos autorius Vladas Vildžiūnas turėjo didžiulę įtaką šalies skulptūros raidai ir yra neatsiejamas nuo Lietuvos kultūros istorijos. Sovietmečiu sukurtos skulptūros „Lietuviška baladė“ buvo skirtos paminėti 650-tąjį Vilniaus miesto įkūrimo jubiliejų. Proginė modernistinė skulptūra su kubistinio stiliaus įtaka ir lietuvių liaudies meno elementais, žinant politinį to meto Lietuvos kontekstą, buvo didžiulis akibrokštas valdininkams. Menininkas sulaukė aršaus biurokratinio pasipriešinimo. Ne kartą buvo dingę leidimai, tačiau autoriaus atkaklumo ir jį rėmusių intelektualų dėka šis kūrinys buvo įgyvendintas. Tik nebuvo galima tiesiogiai įvardinti, kad skulptūra skirta Vilniaus miesto įkūrimo metinėms. Žmonės netruko paminklą apipinti legendomis, esą čia pavaizduoti trys nykštukai. Vėliau, augant Lietuvos patriotizmui ir karaliaus Mindaugo kultui, po Nepriklausomybės atgavimo pradėta kalbėti apie tai, kad šios trys skulptūros vaizduoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovus: Vytautą, Mindaugą ir Gediminą.
Lietuvių liaudies menu aktyviai domėjęsis V. Vildžiūnas mėgo kurti medines figūras, vaizduojančias mūsų kaimo dainius, dūdorius. Todėl „Lietuviška baladė“, pagaminta iš dolomito, vaizduoja karį, poetą ir artoją. Skulptūra atspindi lietuvišką tematiką ir yra be jokios politinės interpretacijos.
Informaciją parengė:
Rima Ciprisevičienė
Informaciniai šaltiniai: