Liepkalnis (Laimio kalnas)

Liepkalnis stūkso rytinėje Vilniaus dalyje, Rasų seniūnijoje, greta Minsko plento ir Liepkalnio gatvės sankryžos. Gamtiniu požiūriu ši kalva yra Medininkų aukštumoje, pietvakariniame Ribiškių erozinio kalvyno pakraštyje. Liepkalnis su dirbtinai paaukštintu Laimio kalnu – aukščiausia Vilniaus vieta (235 m virš jūros lygio), saugoma Pavilnių regioniniame parke. Vakaruose, rytuose ir šiaurėje Liepkalnį juosia gilios raguvos, dar vadinamos sausaslėniais. Kalno papėdė yra maždaug 175 m aukštyje, taigi kalno santykinis aukštis – net 60 metrų.

Dar 1982-aisiais metais aukščiausia Vilniaus vieta buvo Rokantiškių kalva (230 m virš jūros lygio). Liepkalnis buvo 11 metrų žemesnis – jo absoliutinis aukštis siekė 219 metrų. Kalnų slidinėjimo entuziastas, slidinėjimo klubo „Šlaitas“ įkūrėjas Laimis Janutėnas sumanė Liepkalnyje įkurti slidinėjimo trasą. Jo iniciatyva kalnas buvo sutvarkytas ir stipriai paaukštintas. Laimis kalną „augino“ net 18 metų. L. Janutėno triūsas įamžintas – ant kalno pastatytas atminimo akmuo su užrašu „Laimio kalnas“, o dirbtinai paaukštinta kalva su slidinėjimo trasomis oficialiai vadinama Laimio kalnu.

Šiandien Laimio kalnas – slidinėjimo entuziastų susirinkimo vieta, didžiausias kalnų slidinėjimo centras Vilniuje. Čia veikia 10 įvairaus sudėtingumo nusileidimo trasų – pradedantiesiems skirta „žalioji“ trasa, keturios mėlynos trasos – vidutiniokams, trys raudonos – pažengusiems ir viena juoda – ypač patyrusiems slidinėtojams. Į jas iš viso kelia dešimt keltuvų – du skirti vaikams, septyni bugeliniai keltuvai ir vienas visiškai naujas, skirtas sniego parkui bugelinis keltuvas. Vakare apšviestos trasos modernia apšvietimo sistema, kuri trasų darbo laiką prailgina iki vėlyvo vakaro. Liepkalnis patenka į Pavilnių regioninį parką. Kadani kalnas intensyviai naudojamas rekreacijai, čia išskirta rekreacinio prioriteto zona.

Liepkalnis yra natūralaus ir užstatyto kraštovaizdžio sandūroje. Nuo jo puikiai matosi žalios Ribiškių kalvos ir kloniai, atsiveria plati Vilniaus miesto panorama – Senamiestis, Trijų Kryžių kalnas, televizijos bokštas. Šiaurėje ir vakaruose aiškiai matyti tolumoje esantys miegamieji miesto rajonai. Esant geroms meteorologinėms sąlygoms nuo viršūnės matomi Dvarčionys, Karoliniškės, aiškiausiai – Baltupiai. Tiesa, Neries slėnyje įsikūręs centras yra užstotas aplinkinių kalvų, bet už jo aiškiai kyšo Šnipiškių dangoraižiai. Į pietus nuo Liepkalnio įsikūręs Vilniaus oro uostas. Tai puiki vieta stebėti kylančius bei besileidžiančius lėktuvus.



Informaciją parengė:

LEU Geografijos ir turizmo katedros lektorius Marijus Pileckas

LEU geografijos specialybės II kurso studentė Ieva Stundytė


Informaciniai šaltiniai:

  1. 100 kelių po Lietuvą: Pavilnių regioninis parkas
  2. Baškytė, Rūta, Kavaliauskas, Paulius. Vilniaus regioniniai parkai: atgyja, vilioja, dabina. – Vilnius, 2002. – 84 p.
  3. Guobytė, Rimantė. Vilniaus miesto kvartero geologija ir geomorfologija
  4. Laimis kalną pylė 18 metų
  5. Liepkalnis (Laimio kalnas). Informacija Vilniaus turizmo svetainėje
  6. Lietuvos reljefo žemėlapis © UAB Hnit Baltic, 2016.
  7. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras
  8. Pavilnių regioninis parkas

Leave a Reply