„Laisvės kelias“ – tai skulptūra, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui ir kviečianti visus šalies gyventojus bei Lietuvos patriotus tęsti laisvės ir vienybės kelią. Projekto autorių idėja gimė matant šiandieninę žmonių apatiją, pesimizmą ir susipriešinimą. „Laisvės kelias“ – tai kovos už nepriklausomybę atminimas ir laisvės bei vienybės simbolis ateities kartoms, kartu raginimas nepamiršti vienybės idėjų, padėjusių Skaityti plačiau.
Nors dabartinis tiltas jungiantis Neries krantus tarp Šnipiškių ir Senamiesčio mikrorajonų ir vadinamas „Žaliuoju“ yra pastatytas tik 1952 m., šioje vietoje stovėję tilo pirmtakai buvo viena seniausių ir svarbiausių susisiekimo jungčių per Nerį, pastatymo laiku gerokai lenkianti kitus šiandien esančiu Vilniaus tiltus. Pirmosios žinios istoriografijoje apie Žaliąjį tiltą yra iš 1529 m. Tais metais Vilniaus Skaityti plačiau.
Pradžioje buvo numatyta elektrinę statyti šalia Bernardinų sodo, tačiau vėliau jos statybos vieta buvo perkelta į dešinįjį Neries krantą, Petrozavodskaja (dabar Rinktinės) gatvėje, šalia žydų kapinių, prie Neries upės.1900 m. elektrinės statybai sudaryta komisija, kuriai vadovavo Vilniaus miesto burmistras Juozapas Montvila, nariai generolas A. Antanovičius, inžinieriai Stasys Blaževičius ir J. Parševskis. Buvo paskelbtas konkursas, kuriame Skaityti plačiau.
Okupuotame Vilniaus krašte sukūrus marionetinę Vidurinės Lietuvos valstybėlę ir 1923 m. .Ambasadorių konferencijai Vilnių pripažinus Lenkijai, 1924 m. vasarą pradėta amunicijos bunkerių statyba Šnipiškėse, Antakalnyje ir Rasose, kuri buvo baigta 1926–1927 m.“ Penki bunkeriai Neries slėnio šlaite užima 2,67 ha. teritoriją. Leidžiantis žemyn Geležinio Vilko gatve, ypač žiemos metu, kai neužstoja medžių lapija, pastebimi į Skaityti plačiau.
2010 m. pastatyta skulptūra „Grandinė“ yra modernistinio meno stiliaus (šiuolaikinio meno). Ji simbolizuoja Laisvės kovų netektis. Tautas, atlaikiusias okupacijas, tremtis, genocidą. Skulptūra, menininko Kunoto Vildžiūno projekto „Vilniaus ženklai“ dalis. Projektas apima iš viso šešias skulptūras po skirtingais Vilniaus tiltais. Projektas taip pat yra įtrauktas į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo renginių programą. Skulptūrų formos – Skaityti plačiau.
2001 metų spalio 2 dieną Čijunės Sugiharos 100-ųjų gimimo metinių proga dešiniajame Neries krante, prie Baltojo tilto, šalia Nacionalinės dailės galerijos pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja. Pasodintos sakuros, tai Japonijos vyriausybės dovana Vilniaus miestui. Japonijos diplomatas Čijunė Sugihara 1939 m. lapkričio mėn. iš Suomijos persikėlė į Kauną ir įsteigė Japonijos konsulatą.Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, žydų Skaityti plačiau.
Šiuolaikinio meno pavyzdys – iš dujotiekio vamzdžių suvirintas arkos pavidalo kūrinys. Skulptorius Vladas Urbanavičius gimė 1951 m. vasario 14 d. Irkutsko srityje, Rusijoje. 1977 m. Vilniaus dailės institute baigė skulptūros specialybę. 2015 m. tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. „Paminklas besaikiam vartotojiškumui“ – V. Urbanavičiaus „Krantinės arka“ tarp Žaliojo ir Mindaugo tiltų atsirado Skaityti plačiau.