Sostinės Kalvarijų, Žalgirio ir Verkių gatvių sankryžoje esančiame skvere 2010 m. spalio mėn. iškilo paminklas kunigo disidento Broniaus Laurinavičiaus atminimui. Skverą papuošė dailininko Antano Kmieliausko rausvo granito skulptūra „Jėzus, nešantis kryžių“ ant didžiulio lauko riedulio, simbolizuojanti ėjimą į laisvę. 1981 m. lapkričio 24 d. šioje judrioje Vilniaus sankryžoje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo vienas ryškiausių okupuotos Lietuvos Skaityti plačiau.
Skulptorius, nacionalinės premijos laureatas Mindaugas Navakas, turėjęs milžinišką įtaką jaunajai skulptorių kartai, konceptualistams, sukūrė nemažai skulptūrų, kurios tapo neatsiejamomis nuo Vilniaus. Vienas pirmųjų jo darbų – 1978 metais sukurtas „Fantastinis žvėris“. Tai diplominis darbas, kuris visiškai skiriasi nuo kitų jo kuriamų objektų. „Fantastinis žvėris“ buvo pastatytas tuomet egzistavusio „Turisto“ viešbučio kiemelyje. Vėliau pastačius priestatą ir Skaityti plačiau.
Žaliojo ir Karaliaus Mindaugo tiltų, abiejose Neries pusėse, vasarą pražysta iš gėlių sukurtas originalus menininko Gitenio Umraso kūrinys „Meilės krantai“. „Meilės krantai“ tapo vienu atpažįstamiausių, kasmet atnaujinamų miesto ženklų. Pirmą kartą Neries krantuose meilės prisipažinimas pražydo 2004 metais. Tais metais pasodintos raudonai žydinčios perkūnropės pirmą kartą suformavo dešiniajame Neries krante prisipažinimą „Aš tave myliu“, o Skaityti plačiau.
1993 m. rugsėjo 23 d., minint 50-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines, prie buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų (Olimpiečių g. 1) pastatytas paminklas Senosioms žydų kapinėms Šnipiškėse atminti (skulpt. Jaunutis Makariūnas). XVI a. – XX a. pirmoje pusėje dešiniajame Neries krante priešais Vilnios intaką, žvejų kvartale, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato vietoje ir šalia Skaityti plačiau.
Istoriniai šaltiniai teigia, kad dešiniajame Neries krante, prieš vietą, kur Vilnelė įteka į Nerį, nuo XVI amžiaus veikė seniausios mieste žydų kapinės. Jas 1831 m. uždarė carinės Rusijos valdžia. Jau XX a. pradžioje jų pėdsakų beveik nebebuvo išlikę, o po II pasaulinio karo sovietų valdžia sunaikino dar likusius antkapius. Vilniaus miesto sporto salė pradėta projektuoti Skaityti plačiau.
Hirošima buvo pirmasis miestas, ant kurio 1945 m. rugpjūčio 6 d. buvo užmesta atominė bomba. 75 procentai Hirošimos miesto gyventojų tuo metu gyveno tankiai apstatytame miesto centre, o tai sudaro apie 350 tūkst. civilių gyventojų. Hirošima buvo stambi Japonijos kariuomenės tiekimo ir logistikos bazė, tarnavusi ir kaip komunikacijos centras bei karių surinkimo ir paskirstymo vieta. Skaityti plačiau.
Vilniuje pirmasis planetariumas buvo suprojektuotas architekto Jono Kasperavičiaus ir atidarytas 1962 metais J. Basanavičiaus g. 4 ir priklausė „Žinijos“ draugijai. Dabar čia veikia „QPolo“ restoranas. 1989 metais planetariumas perkeltas į naują architekto Roberto Stasėno suprojektuotą pastatą Konstitucijos prospekte. Šiuo metu Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto planetariumas yra vienintelis Lietuvoje ir Baltijos šalyse specializuotas Skaityti plačiau.
Kai šiandien keliaujame po Vilnių retai kada susimąstome, kad daugelis vietų – mikrorajonų, šiandien apstatytų įmantriais pastatais ar ne tokios išraiškingos architektūros daugiabučiais kadaise buvo įvairius pavadinimus turėję kaimai. Atrodytų visai įprasta, kad einant vienu iš miesto pakraščio mikrorajonų galiausiai prieisi vienkiemius, kaimo gyvenvietes. Įdomu tai, kad Vilniaus skansenas yra ne kas kita, kaip kaimas Skaityti plačiau.
Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno ansamblis pastatytas ant aukštesnės dešiniojo Neries kranto terasos prie Žaliojo tilto Šnipiškių priemiestyje. Čia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais prasidėdavo kelias į Kuršą ir Pskovą. Žiūrint iš kito Neries kranto, matomas asimetriškas ansamblio siluetas, kurį užbaigia grakštūs bokštai. Bažnyčia pastatyta 1702 – 1709 metais vaivadijos žemės raštininko M. Košico Skaityti plačiau.
XVIII amžiuje šioje vietoje minimi Vitebsko vaivados Piro statytų ir Piromonto vardą gavusių rūmų griuvėsiai. Piro [gr. pyr — ugnis] – pirmoji sudurtinio žodžio dalis, rodanti sąryšį su kaitra, ugnimi, aukšta temperatūra. Neogotikinio stiliaus pastatą 1894–1897 metais pasistatydino gydytojas Hilarijus Raduškevičius. Rūmai buvo statomi pagal Juliano Januševskio projektą. Hilaro Raduškevičiaus ,,pilaitė“ yra išlikusi ½ dalis pastato. Ji buvo sudaryta iš Skaityti plačiau.