1898 m. Varšuvos bankininkas Ipolitas Vavelbergas Peterburgo EKO bendroves atstovas pranešė, kad bus statomi pigių butų namai, skirti neturtingiems Vilniaus žydams. Architektas Eduardas Goldbergas suprojektavo du namus, ir 1902 m. jie jau buvo pastatyti. Iš viso namuose buvo 200 butų. Čia gyveno neturtingi žydai, studentai, kurie ruošėsi vykti į Palestiną ir užsiimti ten žemės ūkio Skaityti plačiau.
2007 m. birželį Mindaugo ir J. Basanvičiaus gatvių sankryžoje vietoje stovėjusio ten didelio akmeninio rutulio buvo įkurdintas naujas meninis akcentas – mažo berniuko su dideliu batu rankoje skulptūra vaizduojanti devynmetį vilnietį Romaną Kacevą, pasaulyje žinomą prancūzų rašytoją Romain‘o Gary pseudonimu. R. Gary gimė 1914-ųjų gegužės 21 dieną Vilniuje. Vaiko motina buvo litvakų kilmės aktorė, o tėvas, Skaityti plačiau.
Bronzinės skulptūros idėjos autorius fotomenininkas Saulius Paukštys, J. Lennono atminimo įamžinimo komiteto narys, ją realizavo skulptorius Jonas Gencevičius. Skulptūra atidaryta 2015 m. gegužės 21d. Ant granitinės kolonos stovinti bronzinė skulptūra vaizduoja muzikanto veidą, kurio vieną akį dengia gėlės žiedas. Taip J. Lennonas yra užfiksuotas grupės „The Beatles“ bičiulio Roberto Whittakerio nuotraukoje. Tikimasi, kad skulptūra taps Skaityti plačiau.
Vienoje populiariausių Vilniaus erdvių, Katedros aikštėje yra plytelė, kurioje parašytas žodis „stebuklas“. Tikima, kad atsistojus ant menininko Gitenio Umbraso sukurtos plytelės ir apsisukus aplink savo ašį, sugalvotas noras būtinai išsipildys. Plytelė patraukia tiek turistų, tiek vilniečių dėmesį. Filosofės Jekaterinos Lavrinec nuomone, G. Umbraso darbai ypatingi tuo, kad steigia dialogą tarp mūsų kasdienės aplinkos elementų ir Skaityti plačiau.
1996 metais 450-ųjų Martyno Mažvydo Katekizmo metinių išvakarėse, nutarta pažymėti vietą, kur pirmoji knyga lietuvių kalba yra saugoma. Skulptoriui Jonui Meškelevičiui (1950 – 2005) pasiūlyta idėja sukurti memorialines duris Vilniaus universiteto bibliotekai ir ant jų pavaizduoti svarbiausius Lietuvos kultūros faktus ir asmenybes. Rektoriaus įsaku buvo suburta Komisija, kurią sudarė profesorius Benediktas Juodka, profesorius Domas Kaunas, Skaityti plačiau.
Tarybų Sąjungai 1940 m. birželio mėn. okupavus Lietuvą, buvo pradėta terorizuoti ir naikinti krašto gyventojus, imtasi represijų prieš okupacinio režimo priešininkus. Politinės represijos buvo taikomos žmonėms, kuriuos okupacinis režimas pripažino pavojingais TSRS valstybei ir politinei santvarkai. Lietuvos gyventojai buvo suskirstyti į okupacinei valdžiai ištikimus ir priešiškus sluoksnius pagal politinius, socialinius ir kitus kriterijus. Lietuvos Respublikos Skaityti plačiau.
1831 m. birželio 19 d. įvykusiose Panerių kautynėse generolo Antano Gelgaudo sukilėliai pralaimėjo spėjusiems persigrupuoti Rusijos imperijos kariuomenės daliniams. Prie išlikusios kapinių koplyčios buvo įsikūrusios centrinės rusų kariuomenės pozicijos, keturi batalionai vadovaujami D. Osten-Sakeno. Antano Gelgaudo dalinius (apie 12 600 sukilėlių), lėtai žygiuojančius link Vilniaus, Panerių kautynėse sustabdė generalgubernatoriaus siųsta kariuomenė. Po nesėkmingo bandymo užimti Vilnių sukilėliai atsitraukė į Raseinius, vėliau bandė užimti Šiaulius, tačiau irgi nesėkmingai, tuomet atsitraukė į Kuršėnus, Skaityti plačiau.
Simonas Konarskis gimė 1808 m. kovo 17 d. netoli Simno esančiame Dapkiškių dvarelyje. Evangelikų reformatų bažnyčios Seirijų parapijos knygoje įrašyti keturi jo vardai: Simonas, Konstantas, Juzefas, Ignacas. Pradžios mokyklą jis lankė Simne, po to įstojo į Lomžos karo mokyklą, nes visi jo giminės vyrai būdavo karininkais. 1825 m. Simonas Konarskis savanoriu įstojo į Lenkijos karalystės Skaityti plačiau.