Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (VVGŽM) yra respublikinė biudžetinė įstaiga, kaupianti, sauganti, tirianti, restauruojanti ir eksponuojanti Lietuvos žydų istorinį, materialinį ir dvasinį paveldą, tradicinio ir šiuolaikinio žydų meno objektus, su Holokaustu susietus dokumentus ir daiktus. Samuelio Bako muziejus įsikūrė sostinės Naugarduko gatvėje ir veikia kaip Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. Tai pirmasis muziejus pasaulyje, Skaityti plačiau.
2018 m. sausio 8 d. T. Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas skirtas broliams Jonui, Petrui ir Antanui Vileišiams, tautinio atgimimo žadintojams, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjams. Paminklą atidengė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys. Skulptūrą – trijų prie stalo sėdinčių brolių figūras – sukūrė Skaityti plačiau.
Grupės iniciatyvių žmonių įkurtas modernus ir aplinkai draugiškas bendruomenės edukacijos centras – „Miesto Laboratorija“ Sapiegų parke. Čia „auginamos“ ir pristatomos žaliosios iniciatyvos ir praktikos, kurias savo intensyviame gyvenime nesunkiai gali pritaikyti kiekvienas miesto gyventojas. Įkūrėjai įkvėpti aplinkosauginės kultūros pavyzdžių Amsterdame, Kopenhagoje, Berlyne, nori juos perkelti ir į mūsų bendruomenę bei šviesti ją darnaus gyvenimo būdo, Skaityti plačiau.
Antakalnio kapinės, anksčiau žinomos, kaip Karių kapinės – 1809 m. įkurtos Antakalnio rytinėje dalyje, kalvotame pušyne, netoli nuo nedidelių gatvelių ir gyvenamųjų namų. Jų plotas 15,60 ha. XVII−XVIII a. tai buvo visai nuošali vieta, miškas, priklausęs patiems įtakingiausiems to meto didikams − Sapiegoms. Iš pradžių buvo skirtingi plotai, skirti pasauliečiams, kariams, našlaičiams ir Pirmojo pasaulinio Skaityti plačiau.
Paminklas stovi medžiais ir dekoratyviniais krūmais apsodintoje skvero (plotas 1 ha) vidurinėje terasoje. Priekis rytinėje pusėje. Paminklą sudaro bronzinė statula (aukštis 2, 6 m) ir granitinis postamentas (aukštis 1,6 m). Jis uolos pavidalo, stambių rustų. Viršutinėje dalyje iškaltas rašytojo parašas. Skulptūra realistiškai vaizduoja P. Cvirką, stovintį su apsiaustu ant pečių, dešinėje rankoje laikantį knygą. Paminklas Skaityti plačiau.
Naujininkuose, „Entafarmos“ didmeninės vaistų prekybos įmonėje įsikūręs privatus Farmacijos muziejus, vienintelis Vilniaus krašte. Eksponatus pradėjo rinkti Romualdas Endriukaitis Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, ilgus metus dirbę Kidulių miestelio vaistinės vedėju. Į Vilnių perkelta 1992 metais Šakiuose pradėta kurti ekspozicija tapo atskiru muziejumi ir dabar yra išaugusi beveik 10 kartų – iki daugiau nei 2 000 eksponatų, Skaityti plačiau.
1958 m. spalio 27 d. Vilniaus lėlių teatre įvyko Salomėjos Nėries „Eglės žalčių karalienės“ premjera. Ši data laikoma Vilniaus teatro „Lėlė“ (toks pavadinimas nuo 1969 m.) įkūrimo diena. Minėto spektaklio režisierius buvo lėlininkas Balys Lukošius, vadovavęs teatrui nuo įkūrimo iki 1968 m. Tuo laikotarpiu buvo pastatyti spektakliai pagal Vinco Krėvės, Balio Sruogos, Kosto Kubilinsko, Petro Skaityti plačiau.
2015 m. birželio 4 d. ant kalvos prie Vilkpėdės ligoninės buvo atidengta skulptūra, sukurta remiantis legenda apie Vilkpėdės atsiradimą. Skulptūrinę kompoziciją sudaro 8 tonas sveriantis rausvo granito akmuo, ant kurio iškalta Vilkpėdės legenda, o ant akmens užšokusi nuo vilko bėganti juoda ožkytė. Skulptūros autorius Kęstutis Musteikis, architektas Henrikas Žukauskas. Istorinis Vilkpėdės kaimas, šiandien – Vilniaus Skaityti plačiau.
2011 metais minint Cz. Miłoszo (1911–2004) šimtąsias gimimo metines, Vilniaus miesto savivaldybė laiptus, nuo kurių atsiveria nuostabi Vilniaus Užupio rajono panorama, pavadino Czesławo Miłoszšo vardu, tačiau iki šiol čia nebuvo jokio tai žyminčio ženklo. Skulptorius Jonas Gencevičius iškėlė originalią idėją – ant laiptų iškalti poeto eilių lietuvių ir lenkų kalbomis. Projekto architektas – Tauras Budzys. Skaityti plačiau.
Pirmasis žinomas namo pavadinimas – Apaštalų mūrinis namas. Dviaukštis pastatas juosia netaisyklingo plano kiemą, sujungtą įvažiavimu su gatve. Pagrindinis fasadas yra ištisinėje gatvės fasadų eilėje. Namas kiek žemesnis už gretimus pastatus. Planas primena lygiašonę trapeciją. Patalpos išdėstytos viena eile. Po dalimi namo yra skliautuoti rūsiai. Dvi pirmo aukšto patalpos ir įvažiavimas taip pat su skliautais. Skaityti plačiau.