Modernaus meno centras (MMC) buvo įkurtas Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva 2009 m. Nuo tų metų iki 2018 m. planuojamo atidarymo MO muziejus veikia kaip „muziejus be sienų“ – įgyvendina visuomenei ir Vilniaus miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus. „Literatų gatvė“, projektas gimęs bendradarbiaujant su kuratore Egle Vertelkaite, pasitelkus daugiau nei 100 dailininkų įgyvendintas Literatų sienos Skaityti plačiau.
Lietuvos radijo ir televizijos muziejus įkurtas 1997 m. balandžio 30 d. Muziejus atviras visiems lankytojams. Rengiamos šviečiamosios-pažintinės ir teminės ekskursijos. Muziejaus nuolatinė ekspozicija išdėstyta vienoje salėje, kurioje pristatoma radijo ir televizijos istorija bei tragiškieji Sausio 13-osios įvykiai. Muziejaus rinkinį sudaro rašytiniai, grafiniai, garso ir vaizdo dokumentai, leidiniai, periodika, muziejinę vertę turinti aparatūra bei įranga, jos Skaityti plačiau.
Lietuvos aklųjų bibliotekos misija – išsaugoti ateities kartoms Nacionalinio publikuoto kultūros paveldo dalį – specialiųjų formatų dokumentus akliesiems, užtikrinti specialiųjų formatų dokumentų leidybą, sklaidą ir prieinamumą vartotojams, formuoti universalų specialios paskirties fondą, susidedantį iš garsinių leidinių, knygų bei kitų spaudinių Brailio raštu. 2011 m. bibliotekos fonduose buvo 470 674 fiziniai vienetai, 93 502 pavadinimai įvairių Skaityti plačiau.
Beatričė Grincevičiūtė – garsi Lietuvos dainininkė (sopranas) gimė 1911 m. lapkričio 28 d. Vilkaviškio rajone, Stolaukėlio kaime. Beatričė – viena žinomiausių Lietuvoje kamerinės muzikos atlikėjų. Jos tėvai – Vanda ir Andrius – kilę iš bajorų Grincevičių giminės, kurios istorija prasideda XIV a., kuomet giminės pradininkas Vilkišius už nuopelnus iš kunigaikščio Kęstučio gavo herbą bei bajoro Skaityti plačiau.
Kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“ įkurtas 2006 metais. Tai Lietuvių kalbos instituto padalinys. „Lituanistikos židinio“ uždavinys yra patrauklia ir šiuolaikiška forma perteikti visuomenei naujausias kalbotyros žinias, šviesti visuomenę aktualiais kalbos vartojimo klausimais, kelti lietuvių kalbos prestižą, motyvuoti moksleivius, kaip būsimuosius kalbos tyrėjus ir puoselėtojus, propaguoti lietuvių kalbą kaip Europos daugiakalbystės bei kultūrų dialogo partnerę. Muziejaus tikslai: Skaityti plačiau.
Paskutinis XX a. dešimtmetis Lietuvos pramogų pasaulyje buvo puiki erdvė eksperimentams. Užsienyje pasiblaškę lietuviai grįžo su naujomis idėjomis ir tokiomis sąlygomis šalyje kūrėsi pirmieji gyvos muzikos klubai. Kaip pavyzdžiui slėptuvė, kurioje po nepriklausomybės atkūrimo mėgo rinktis Vilniaus pankai ir kur veikė muzikinis klubas Bombiakas. 1996 m. Žalianamyje, Antakalnyje repetavo Vilniaus pankai, grupės „Erkė maiše“, SKAT, Skaityti plačiau.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė vargonininko šeimoje. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889–1892 m. muzikos mokėsi kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestro mokykloje Plungėje. 1894–1899 m. studijavo Varšuvos konservatorijoje, o 1901 m. įstojo į Leipcigo konservatorijos kompozicijos klasę. Baigęs studijas, sugrįžo į Druskininkus, o 1903 m. vėl studijavo ir dirbo Varšuvoje. 1907–1908 m. M. K. Čiurlionis su pertraukomis Skaityti plačiau.
J. Basanavičiaus gatvėje ant nuožulnaus reljefo prie gatvių sankryžos stovintis pastatas yra gerai apžvelgiamas iš visų pusių. Stačiakampio plano su nežymiais rizalitais pastatą vainikuoja dviejų pakopų stogas, scenos dėžė atsiveria nuo Mindaugo gatvės. Teatro pastato išorės formose persipina moderno, renesanso ir romantinės architektūros bruožai: lenktas frontonas, pusapskričių arkučių eilės frizuose, stačiakampės nišos, juostomis rustuotos cokolinio Skaityti plačiau.
Privatus pirmasis Lietuvoje žaislų muziejus, įsteigtas 2010 m. kartu kaip kultūros ir edukacijos vieta. Muziejus veikia baroko laikotarpio pastate su klasicistiniu fasadu, anksčiau vadintu Rodkevičių namu. Pastatas, kuriame įsikūręs muziejus, buvo pastatytas maždaug XVII a. pabaigoje, XVIII a. čia jau stovėjo kanauninko Antonovičiaus gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, alaus darykla. 1785 m. juos nusipirko kanauninkas Rodkevičius, Skaityti plačiau.
2009 m. gegužės 29 d. Vilniuje atidaryta Konrado celė, neseniai pastatytame, tarp Švč. Trejybės unitų bažnyčios ir viešbučio „Pas bazilijonus“, pastate. Vienuolyno celė, kurioje kalėjo poetas, vadinama Adomas Mickevičiaus poemos herojaus Konrado vardu. Joje yra dvi ekspozicijos. Viena įrengta kaip kalėjimo kameros imitacija, kitoje – fotostenduose pateikta informacija apie Aomo Mickevičiaus gyvenimą Vilniuje, filomatų ir Skaityti plačiau.