popieriaus fabrikas-nauju verkiu

Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas

Fabrikas yra Verkių landšaftiniame draustinyje, Verkių regioninio parko teritorijoje, ant Riešės (Turniškės) upelio kranto apie 12 km į šiaurę nuo miesto centro. Jis užima 13 ha plotą. 1985 m. fabrikas turėjo keturias popieriaus gamybos mašinas, apie 500 darbuotojų, kurie iš atvežamų pusfabrikačių (celiuliozės ir makulatūros) gamino vyniojamąjį ir kitokį techninį popierių. Iš senosios popieriaus manufaktūros, Skaityti plačiau.

tabako fabrikas.4

Tabako fabrikas

Vilniaus gynybinės sienos likučių ribojamame Pylimo, Visų šventųjų ir Rūdninkų gatvių trikampyje XVIII a. viduryje buvo įsikūrusi 1630 m. pastatyta Visų šventųjų bažnyčia, karmelitų vienuolynas ir posesija, šiandien vadinama buvusiais Livonijos kapeliono Aleksandro Pšezdeckio (Przezdzieckio) rūmais. Visų Šventųjų g. 7 namas pirmą kartą paminėtas tik 1633-iaisiais – tada šioje vietoje stovėjo apgriuvęs pastatas, kuris priklausė Skaityti plačiau.

Dalgių fabrikas

Naujosios Vilnios centrinė dalis – šalia geležinkelio stoties ir buvusio kino teatro pagal Vilniaus bendrąjį planą yra svarbus lokalus Vilniaus centras. Vardą miesteliui, kaip ir Vilniui, davė sraunioji Vilnia, prieš 100 metų gudiškai vadinta Vileika, lenkiškai – Vilenka. Mietelis atkuto 1824 m. Balceriui Reinartui ją užtvenkus ir pastačius Kučkuriškių vandens malūną bei popieriaus fabriką (išlikę Skaityti plačiau.

elektrit gamykla.3

„Elektrito“ gamykla

1925 m. Samuilas Chvolesas kartu su savo broliu inžinieriumi Grigorijumi Chvolesu ir dar kai kuriais darbuotojais atidarė parduotuvę ir radiotechnikos dirbtuves, kur Wileńska 24 (dabar Vilniaus g. 29) pardavinėjo ir taisė užsieninius radijo imtuvus. Greitai jie pradėjo surinkinėti savus radijo imtuvus ir pavadino įmonę „Elektrit“. Kai mieste atsirado radijo stotis, radijo imtuvų paklausa išaugo ir Skaityti plačiau.

bravoras3

Bravoras

Paupys – Vilniaus miesto dalis Vilnios upės kairiajame krante, tarp Senamiesčio ir Markučių. Nuo XVI a. ši vietovė buvo vadinama Paplaujos (Paplavų) priemiesčiu. Manoma, kad toks pavadinimas kilo dėl Paupio žemėse trykštančių šaltinių ir nuo kalno bėgančio vandens. XIX a. antrojoje pusėje Paupyje pradėjo kurtis pramonės įmonės. Pačiame sostinės centre, netoli Lukiškių aikštės, Neries ir Skaityti plačiau.