Sapiegų rūmai – vienintelis Lietuvoje išlikęs baroko laikotarpio rūmų ir parko kompleksas, išsaugojęs pirminę architektūrą bei fasadų dekorą. Ryškiausia ansamblio vertybė – rūmai su pagrindiniame fasade išlikusiais autentiškais langų apvadais ir lipdyba. Sapiegų rūmų kompleksas yra išsidėstęs tarp Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, bei Antakalnio kapinių. Šiame sklype yra išsidėstę senovinių rūmų likučiai, tačiau jie Skaityti plačiau.
XVIII amžiuje šioje vietoje minimi Vitebsko vaivados Piro statytų ir Piromonto vardą gavusių rūmų griuvėsiai. Piro [gr. pyr — ugnis] – pirmoji sudurtinio žodžio dalis, rodanti sąryšį su kaitra, ugnimi, aukšta temperatūra. Neogotikinio stiliaus pastatą 1894–1897 metais pasistatydino gydytojas Hilarijus Raduškevičius. Rūmai buvo statomi pagal Juliano Januševskio projektą. Hilaro Raduškevičiaus ,,pilaitė“ yra išlikusi ½ dalis pastato. Ji buvo sudaryta iš Skaityti plačiau.
Verkiai „Vilniaus Versaliu“ vadinami ne veltui – tai vieni vertingiausių klasicizmo statinių Lietuvoje. XIX a. rūmai buvo perstatyti kunigaikščio Liudvikas Vitgenšteinas nurodymu. Dabar puošniausias Verkių pastatas – rytų oficina, kurioje yra atkurti Vitgenšteino laikų interjerai . Žinių apie Verkių dvarą yra jau nuo XIV amžiaus pabaigos. Tuo metu Verkių rūmai buvo didžiojo kunigaikščio nuosavybė. Archeologinių Skaityti plačiau.
Buivydiškių dvaro rūmai yra nedidelis neoklasicistinis dviejų aukštų stačiakampio plano pastatas. Buivydiškių dvaro branduolys dabartinio ansamblio vietoje susiformavo XVII–XVIII a. I pusėje.Dvaro sodybos pagrindiniai rūmai ir kiti dvaro pastatai yra dirbtinai suformuotoje aukštumoje. Iki šiol yra išlikę dvaro sodybos fragmentai: rūmai, dviaukštė oficina, ekonomo namas, arklidės. Tebežaliuoja dar XVII a. pradėto kurti parko fragmentai. Dvarą supa Skaityti plačiau.
Rūmų istorijos pradžia – vienintelis, daugiau kaip prieš 600 metų rašytas, dokumentas – Didžiojo Kunigaikščio Jogailos 1387 m. vasario 17 d. privilegija. 1387 m. Lietuvai priėmus krikštą, Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupiją ir padovanojo sklypą, buvusį „prie Vilniaus miesto, prie Goštauto sodo“. Taigi vyskupo žemė turėjo būti dabartinių rūmų ansamblio teritorijoje. Pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius Vasila Skaityti plačiau.