Mūrinius barokinius rūmus 1691 m. užbaigė statyti LDK didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega. Prieš tai šioje vietoje mediniai rūmai stovėjo jau XVII a. pradžioje. Brandaus baroko stiliaus architektūrinis Sapiegų rūmų ansamblis pradėtas kurti XVII a. pabaigoje. XVIII a. pradžioje jie sudarė vieną ansamblį su Trinitorių bažnyčia ir vienuolynu. Parko kompozicijos pagrindinė ašis eina nuo Antakalnio Skaityti plačiau.
Markučių apylinkės žymios savo gražiu kraštovaizdžiu. Šios vietovės istorija siekia net XIV a. Nors garsusis poetas A. Puškinas niekada nėra apsilankęs nei Lietuvoje, nei Vilniuje, bet jo jaunesnysis sūnus Grigorijus Puškinas 1883 m. vedė Aleksejaus Melniko dukrą Varvarą Melnikovą – Moškovą. Markučių dvarą tėvas jai buvo padovanojęs kaip kraitį 1875 m. Nors Grigorijaus ir Varvaros Skaityti plačiau.
Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodas Kairėnuose yra rytiniame Vilniaus miesto pakraštyje, Antakalnio seniūnijoje. Gamtiniu požiūriu botanikos sodas įsikūręs Dvarčionių moreninio kalvyno šiauriniame šlaite. VU botanikos sodas Kairėnuose įkurtas XX a. pabaigoje. 1974 m. VU botanikos sodo plėtrai paskirtas sklypas Kairėnuose su sena dvarviete ir parku, sovietmečio pradžioje priklausęs psichoneurologinei ligoninei. Čia buvo įkurtas ne tik Skaityti plačiau.
Tai nedidelis skveras priešais šv. Kotrynos bažnyčią, kurio centre – iš trijų mažai tarpusavyje derančių skirtingu laiku sukurtų ir skirtingų stilių dalių bronza padengtas paminklas. Šis paminklas skirtas kompozitoriui Stanislovui Moniuškai (1819 – 1872), kuris 18 metų gyveno Vilniuje (vadinamajame Miulerių name, dabartinis adresas Vokiečių g. 26) atminti. Biusto aukštis 0, 69 m. Jis realistinis, Skaityti plačiau.
Misionierių sodų pavadinimas kilęs nuo į Vilnių 1685 metais pakviestų misionierių, kurie po dviejų metų įsikūrė jiems dovanotuose Jeronimo Sanguškos rūmuose, Subačiaus priemiestyje. 1730 m. pastatyta Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia (Misionierių bažnyčia). 1739–1744 m. ir 1751 m. pagal misionieriaus Jono Šreterio projektą pastatyti vienuolyno pastatai. 1750–1754 m. Misionierių bažnyčia pagal architekto Jono Kristupo Glaubico projektą Skaityti plačiau.
„Pasakų parkas“ buvo įkurtas 1986 m., o atidarytas 1987 m. gegužės 26 d. Parko projekto autorius – kraštovaizdžio architektas Romualdas Jurgilis. Įrengus parką, buvo pakeistas ankstesnis prie parko esančios stotelės pavadinimas („Žiedas“) į „Pasakų parkas“. 1987 m. parkas buvo papuoštas medinėmis pasakų motyvų bei mitologinėmis statulomis. Parkas pretendavo tapti viena pagrindinių miesto žaliųjų oazių. Netrukus po atidarymo parkas buvo prišiukšlintas, vandalai suniokojo medines parko Skaityti plačiau.
2008 m. gruodžio 19 d. Tibeto rėmimo grupės nariai Vilniaus miesto savivaldybei pateikė projektą, kuriame siūloma apleistą skverelį, esantį Užupio Malūnų gatvėje, pavadinti Tibeto vardu. 2001 m. Užupyje lankėsi Dalai Lama XIV, jam buvo suteiktas Užupio garbės piliečio vardas. 2010 metų birželio mėn., minint Lietuvos okupacijos ir genocido dieną, buvo atidarytas Tibeto skveras. Tibeto laisvės idėjas remiantys lietuviai, Užupio bendruomenės nariai 2010 metais, Skaityti plačiau.
2001 metų spalio 2 dieną Čijunės Sugiharos 100-ųjų gimimo metinių proga dešiniajame Neries krante, prie Baltojo tilto, šalia Nacionalinės dailės galerijos pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja. Pasodintos sakuros, tai Japonijos vyriausybės dovana Vilniaus miestui. Japonijos diplomatas Čijunė Sugihara 1939 m. lapkričio mėn. iš Suomijos persikėlė į Kauną ir įsteigė Japonijos konsulatą.Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, žydų Skaityti plačiau.
162 ha ploto Vingio parkas įsikūręs Vilkpėdės seniūnijoje, Neries vingyje. Tai mėgstama vilniečių poilsio vieta, viena lankomiausių žaliųjų erdvių Vilniuje. Vingio parkas puikiai tinka ne tik ramiam, bet ir aktyviam poilsiui – jo takais galima bėgioti, važinėtis riedučiais ir dviračiais. Vingio parko teritorijoje kasmet rengiami didelio masto renginiai ir koncertai. Vilniaus „Vingio“ lengvosios atletikos ir Skaityti plačiau.
Pačiame Vilniaus centre, Vilnios žemupio vingyje, tarp Gedimino pilies kalno ir Bernardinų vienuolyno įsikūręs Bernardinų sodas (apie 9 ha), anksčiau vadintas Sereikiškių parku. Ypatinga parko erdvė – botanikos ekspozicija, skirta įamžinti XVIII a. čia buvusį vieną didžiausių Rytų Europoje Vilniaus universiteto botanikos sodą. Ekspozicijoje pamatysite ginkmedį, geltonąją sedulą, kanadinę pocūgę, juodąją pušį, 3 senus ąžuolus. Šalia Skaityti plačiau.