Lukiškių vardo kilmė ir teritorijos istorija iki XV a. vidurio nėra pakankamai aiški. Ši vieta ir jos prieigos nuo XV a. vid. ilgą laiką buvo plynas laukas ir naudojama kaip kelių ir takų sankirta bei skurdi ganykla. Neabejotinai pro čia ėjo keliai link Vilniaus iš vakarų bei pietvakarių. Lukiškių aikštė – XIX a. susiformavusi miesto Skaityti plačiau.
Tapelių ežeras – ežeras Vilniaus miesto šiaurės rytinėje dalyje, negyvenamoje vietoje tarp miškų, į vakarus nuo Tapelių kaimo. Patenka į Tapelių kraštovaizdžio draustinį, kuris steigtas 1996 m. gegužės 29 d., siekiant išsaugoti Neries senslėnio lygumoje išsiskiriančios ežeringos Antavilių rinos (duburio) dalį, kurioje telkšo keletas ežerų (į draustinio teritoriją patenka Tapelių ir Juodžio ežerai). Draustinį dengia Skaityti plačiau.
Baltupių mikrorajone yra gerai paslėpta ir mažai lankoma žalioji teritorija, kurioje vyrauja lazdynai, beržai ir kiti lapuočiai. Miškas kupinas gryno oro ir laukinių paukščių čiulbėjimo. Čia galima pasivaikščioti, sportuoti, važinėti dviračiais. Jomanto parko pavadinimas kilo nuo paskutinio Baltupio dvarininko pavardės. Dvaro stovėjimo vieta nėra aiški, o pats dvaras sugriautas I-ojo pasaulinio karo metais. Tarybiniais metais Skaityti plačiau.
Iš viso Lietuvoje telkšo apie 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 5 ha. Dar apie 3100 – mažesnių. Vilniaus mieste yra net 18, keturi iš jų yra – bevardžiai. Dalį Vilniaus ežerų galima pasiekti visuomeniniu transportu. Vilniaus miesto šiaurės rytinėje dalyje, 2 km į rytus nuo Antavilių, apsuptas gražaus pušyno, mėlynuoja Balžio ežeras, dar kartais Skaityti plačiau.
Veržuva – tai Vilniaus miesto savivaldybės šiaurės rytuose tekanti nedidelė upė. Priklauso Neries mažųjų intakų (su Nerimi) baseinui, Neries kairysis intakas, įtekantis už 179,2 km nuo jos žiočių. Upės hidrologinis nr. 12010370, ilgis – 8,3 km, baseino plotas – 41,2 kv. m. Upė prasideda Kairėnų miško apylinkėse, teka iš rytų į vakarus. Žemupyje kerta Nemenčinės Skaityti plačiau.
Pavilnių regioniniame parke įsikūręs Sapieginės pažintinis takas. Ši trasa vingiuoja per Antakalnio miškus ir išsiskiria Šveicarijos erozinių kalvynų kraštovaizdžiu. Trasos ilgis – 5,25 km. Danga – žvyruoti, sutvirtinti takai. Šiame pažintiniame take galite aplankyti gynybinius įtvirtinimus – Antakalnio bunkerius bei šikšnosparnių žiemavietes juose, Sapieginės erozinį atragį, Šveicarijos erozinį atragį, Pavilnių kalvynus, iškartų erozinį kalvyną. Šio Skaityti plačiau.
1959 m. priimtame Lietuvos gamtos apsaugos įstatyme apibrėžta draustinio sąvoka, kad tai skelbiamos vietovės, kuriuose reikia išsaugoti atskirus gamtos objektus, turinčius ypatingą mokslinę, kultūrinę arba ūkinę vertę. Pagal saugomų vertybių pobūdį ir steigimo bei veiklos organizavimo ypatumus draustiniai skirstomi skirtingai. Lyglaukių draustinis – Pavilnių regioniniame parke esantis geomorfologinis draustinis. Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis Skaityti plačiau.
1959 m. priimtame Lietuvos gamtos apsaugos įstatyme apibrėžta draustinio sąvoka, kad tai skelbiamos vietovės, kuriose reikia išsaugoti atskirus gamtos objektus, turinčius ypatingą mokslinę, kultūrinę arba ūkinę vertę. Pagal saugomų vertybių pobūdį ir steigimo bei veiklos organizavimo ypatumus draustiniai skirstomi skirtingai. Iškartų draustinis – Pavilnių regioniniame parke esantis kraštovaizdžio draustinis. Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis Skaityti plačiau.
Vilnios kairysis intakas rytinėje Vilniaus miesto dalyje, Rokantiškėse. Murlė įteka į Vilnią 13,6 km atstumu nuo jos žiočių, priklauso Neries mažųjų intakų (su Nerimi) baseinui. Upelio hidrologinis nr. 12010455. Upelis prasideda Vilniaus rajono paribyje, ties Grigaičiais. Teka šiaurės kryptimi, vietomis patvenkta. Prateka Pavilnių regioninio parko rytiniu pakraščiu. Vidurupyje, kairiajame krante, stūkso Rokantiškių piliakalnis, kurio šiaurės Skaityti plačiau.
Nedidelis upelis Vilniuje; Vilnios kairysis intakas. Prasideda kalvose ties Ribiškėmis. Giliu slėniu teka į šiaurę.Upelį kerta kelias 101 Vilnius–Šumskas (Didžioji Ribiškių g.) ir Vilniaus–Naujosios Vilnios geležinkelio atkarpa. Toliau Kaukysa teka pro Markučius. Įteka į Vilnią ~4 km nuo jos žiočių, ties šios vingiu tarp Subačiaus gatvės daugiabučių ir Markučių dvaro parko. Visas baseinas patenka į Skaityti plačiau.