Serpantinas – tai kalnuotųjų vietovių kelias. Kadangi kelias eina kalnų šlaitu, tai būna siauras, smarkiai vingiuotas ir besitęsiantis šimtus kilometrų, nes padarytas su nedidele įkalne. Tuputiškių serpantinas – vingiuotas kalnuotos vietovės kelias yra unikalus Lietuvoje. Akmenimis grįstas serpantinas buvo nutiestas XX a. pradžioje ir sujungė Aukštutinį ir Žemutinį Pavilnį kaip geležinkelininkų gyvenvietę, pradėtą statyti 1908 Skaityti plačiau.
Šeškinės ozas driekiasi Šeškinės seniūnijoje, tarp „Akropolio“ ir Gelvonų gatvės gyvenamojo kvartalo. Tai tikra gamtinė Vilniaus įžymybė. Šeškinės ozas dar 1964 m. buvo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. Iki tol ozas buvo ne kartą niokojamas. Nuo bombų, iškastų tranšėjų, apkasų ozas ypač nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Pokario metais šioje vietoje daug metų buvo sprogdinamos mieste Skaityti plačiau.
Panerių erozinis kalvynas driekiasi Vilniaus miesto pietvakarinėje dalyje ties Panerių vingiu, Neries kairiajame krante. Jis išsidėstęs lanku Panerių, Naujininkų ir Vilkpėdės seniūnijose, tarp Jankiškių, Žemųjų Panerių ir Vilkpėdės šiaurėje, Gariūnų šiaurės vakaruose, Aukštųjų Panerių pietvakariuose, Užusienio pietuose, Kirtimų, Dilgynės ir Burbiškių rytuose. Kalvyno ilgis nuo Gariūnų iki Burbiškių 9 km., didžiausias plotis tarp Žemųjų Panerių Skaityti plačiau.
Šiuo metu Pilaitės piliakalniu vadinama kalva, apaugusi medžiais ir krūmais, gana nuolaidžiais (nuo 6 m iki 10–13 m aukščio) šlaitais. Jos aikštelė – stačiakampio formos, apie 60 m ilgio ŠR–PV kryptimi, apie 45 m pločio ŠR dalyje ir apie 55 m – PV dalyje. Aikštelės Š ir ŠR dalyse pastebimas nežymus paaukštėjimas, o ten iškastose Skaityti plačiau.
Sapieginės erozinis kalvynas driekiasi rytinėje Vilniaus dalyje, Antakalnio seniūnijoje, kairiajame Neries krante: nuo Saulėtekio alėjos šiaurėje iki Vilnios žemupio slėnio pietuose. Pietvakarinis kalvyno smaigalys ties Neries ir Vilnios santaka vadinamas Vilniaus kalnais (Kalnų parku) ir dėl reikšmingumo miesto bei šalies istorijai aprašomas atskirai. Raiškiausia kalvyno dalis yra ties Šilo ir Žolyno gatvėmis. Didesnę kalvyno dalį Skaityti plačiau.
Vilniaus kalnai yra Sapieginės erozinio kalvyno smaigalys, įsirėmęs į Neries ir Vilnios santaką. Virš upių santakos aukštai iškilę stambios kalvos puikiai tiko gynybai ir prekybos keliams kontroliuoti – netoliese, ties dabartiniu Žaliuoju tiltu, nuo seno buvo patogi brasta persikelti per Nerį, ėjo svarbus prekybos kelias iš šiaurės į pietus. Neatsitiktinai šioje strategiškai patogioje vietoje kūrėsi Skaityti plačiau.
Liepkalnis stūkso rytinėje Vilniaus dalyje, Rasų seniūnijoje, greta Minsko plento ir Liepkalnio gatvės sankryžos. Gamtiniu požiūriu ši kalva yra Medininkų aukštumoje, pietvakariniame Ribiškių erozinio kalvyno pakraštyje. Liepkalnis su dirbtinai paaukštintu Laimio kalnu – aukščiausia Vilniaus vieta (235 m virš jūros lygio), saugoma Pavilnių regioniniame parke. Vakaruose, rytuose ir šiaurėje Liepkalnį juosia gilios raguvos, dar vadinamos Skaityti plačiau.
Pamėnkalniu arba Taurakalniu vadinamas virš Lukiškių iškylantis Neries slėnio šlaitas Naujamiesčio seniūnijoje. Tai puikiai vilniečiams žinoma ir gausiai lankoma vieta, viena geriausių miesto regyklų. Nuo Pamėnkalnio atsiveria nuostabi miesto centro ir Neries slėnio panorama. Pamėnkalnio aukštis matuojant nuo papėdės – apie 30 metrų. Jo šlaitas žemėja ne tolygiai, o keliomis pakopomis – terasomis. Šios terasos Skaityti plačiau.
Pūčkorių atodanga yra Vilniaus miesto rytiniame pakraštyje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, dešiniajame Vilnios krante šalia Stepono Batoro gatvės. Tai įspūdingiausia ir aukščiausia atodanga Lietuvoje. Atodangos aukštis – 65 metrai, plotis – 260 metrų. Šis unikalus geologinis objektas dar 1974 metais paskelbtas gamtos paminklu. Šiandien atodanga saugoma Pavilnių regioniniame parke, Pūčkorių kraštovaizdžio draustinyje. Pūčkoriai ir jų apylinkės Skaityti plačiau.
Mišku apaugęs Karoliniškių erozinis kalvynas driekiasi 3,2 km. pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi per Karoliniškių ir Šeškinės seniūnijas Vilniaus vakarinėje dalyje, dešiniajame Neries krante, priešais Vingio parką. Vidutinis kalvyno plotis 0,5 km., didžiausias – 0,66 km. Pietuose kalvynas ribojasi su Lazdynų, rytuose – su Žvėryno seniūnijomis. Kalvyną kerta T. Narbuto gatvė, kurį yra viena pagrindinių Vilniaus gatvių jungiančių Skaityti plačiau.