1959 m. priimtame Lietuvos gamtos apsaugos įstatyme apibrėžta draustinio sąvoka, kad tai skelbiamos vietovės, kuriose reikia išsaugoti atskirus gamtos objektus, turinčius ypatingą mokslinę, kultūrinę arba ūkinę vertę. Pagal saugomų vertybių pobūdį ir steigimo bei veiklos organizavimo ypatumus draustiniai skirstomi skirtingai. Iškartų draustinis – Pavilnių regioniniame parke esantis kraštovaizdžio draustinis. Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis Skaityti plačiau.
Sapiegų parko liepa – seniausių Vilniaus liepų, auganti Antakalnyje įsikūrusių Sapiegų rūmų (buvusios Sapiegos ligoninės) parke, netoli ištaigingų įvažiavimo vartų prie Antakalnio gatvės. Sapiegoms priklausiusios rezidencijos parkas – seniausias ir vienas iš ryškiausių taisyklingo geometrinio barokinio parko pavyzdžių Lietuvoje. Parką juosianti siena padėjo iki mūsų dienų išlikti ne tik seniesiems parko medžiams, bet ir baroko Skaityti plačiau.
Kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“ įkurtas 2006 metais. Tai Lietuvių kalbos instituto padalinys. „Lituanistikos židinio“ uždavinys yra patrauklia ir šiuolaikiška forma perteikti visuomenei naujausias kalbotyros žinias, šviesti visuomenę aktualiais kalbos vartojimo klausimais, kelti lietuvių kalbos prestižą, motyvuoti moksleivius, kaip būsimuosius kalbos tyrėjus ir puoselėtojus, propaguoti lietuvių kalbą kaip Europos daugiakalbystės bei kultūrų dialogo partnerę. Muziejaus tikslai: Skaityti plačiau.
Antakalnio suoliukų parkas įkurtas netoli Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto. Projekto partneriai MG Valda ir Vilniaus savivaldybė. Parko vieta parinkta atsižvelgus į gyventojų srautus ir jų poreikius: siekta, kad jame būtų galima leisti tiek aktyvų laisvalaikį, tiek ramiai pailsėti. Iš daugiau nei 20 pasiūlymų buvo pasirinkti Ryto Jono Belevičiaus, Kęstučio Musteikio, Dalios Matulaitės, Arvydo Skaityti plačiau.
Plytinė yra vakarinėje Vilniaus miesto savivaldybės dalyje, į šiaurę nuo Gėlužės ežero, 2 km į vakarus nuo Buivydiškių. Iki XX a. pab. tai buvo kaimas Buivydiškių apylinkėje. 1967 metų balandžio 28 dieną „Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ priėmė nutarimą Nr. 238, kuriame Senosios plytinės gatvėje skiriamas 1,9 ha sklypas kartodromo statybai. Ši Skaityti plačiau.
Kūrybinių industrijų centras “Pakrantė” yra įsikūręs atokiau nuo miesto šurmulio, iš vienos pusės supamas Valakampių miško, iš kitos – Neries ir jos paplūdimio. Modernaus dizaino ir draugišką gamtai pastatą sukūrė architekto Audriaus Ambraso biuras. Kurortinė, jauki aplinka ir meno kūrimo paslaptingumas buvo pagrindinės inspiracijos pastato architektūrai. Medžio apdaila vizualiai maskuoja pastatą pušyne, o vienintelė anga Skaityti plačiau.
Paskutinis XX a. dešimtmetis Lietuvos pramogų pasaulyje buvo puiki erdvė eksperimentams. Užsienyje pasiblaškę lietuviai grįžo su naujomis idėjomis ir tokiomis sąlygomis šalyje kūrėsi pirmieji gyvos muzikos klubai. Kaip pavyzdžiui slėptuvė, kurioje po nepriklausomybės atkūrimo mėgo rinktis Vilniaus pankai ir kur veikė muzikinis klubas Bombiakas. 1996 m. Žalianamyje, Antakalnyje repetavo Vilniaus pankai, grupės „Erkė maiše“, SKAT, Skaityti plačiau.
2015 m. liepos mėnesį buvo atidarytas Saugomų teritorijų nacionalinis lankytojų centras. Lankytojų centras stovi Sapiegų rūmų komplekse, šalia baroko stiliaus rūmų, trinitorių vienuolyno ir bažnyčios, buvusių Sapiegos ligoninės pastatų, parko pakrašty. Visas rūmų kompleksas yra įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą (rūmus 1689 metais statė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega). Kitados apleistas Skaityti plačiau.
Nemažai vilniečių žino ir vartoja Dvarčionių šaltinio vandenį. Tai labiausiai vilniečių pamėgtas šaltinis. Iš visų Vilniaus šaltinių jis išsiskiria švariausiu vandeniu, yra nesunkiai pasiekiamas automobiliu, o iš gerai įrengto kaptažo patogu pasisemti vandens, tad nenuostabu, kad iš šio šaltinio semiama daugiausia vandens. Prie šaltinio beveik visada būna nutįsusi eilutė žmonių, kurie net iš atokiausių Vilniaus Skaityti plačiau.
Anksčiau buvę rokokiniai Pliaterių rūmai, kurių vidus ir parkas buvo sutvarkyti tuo metu madingu „kinišku“ stiliumi. XIX a. pradžioje šiuose rūmuose veikė restoranas „Kinija“. Dvarelis Kosciuškos g. 36, pastatytas 1826 m. Michalo Radziševskio lėšomis, o 1850 m. atiteko Vilniaus vyskupui Vaclovui Žilinskiui. Manoma, kad jį projektavo Peterburgo architektas Vasilijus Stasovas. Dvarelis yra vaizdingoje Antakalnio vietoje, Skaityti plačiau.