Didelis Didžiojoje g. 10 stovėjęs dvaras XVI a. priklausė Trakų vaivadai Stanislovui Goštautui, vėliau – LDK kancleriui, Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam. Rekonstruojami po gaisrų pastatai keitėsi ir iki XIX a. pradžios susiformavo 7 korpusų ansamblis, besitęsiantis nuo Didžiosios g. iki Bokšto g. 1808 m. plane valdai priklausantys namai supa erdvų netaisyklingo plano kiemą, kurio kampuose pastatų korpusai ir iškyšos suformuoja mažus pusiau uždarus kiemelius.
1804 m. spalio 5 d. namus nusipirko Vilniaus universitetas, kad komplekse įrengtų universiteto klinikas. Pirmiausia buvo įrengta Terapijos klinika, turėjusi dvi palatas po 6 lovas vyrams ir moterims. Jos vadovu tapo prof. Jozefas Frankas. 1808 m. suorganizuota Chirurgijos klinika su 13 lovų dviejose salėse. Prie Terapijos klinikos veikė ambulatorija, kurioje būdavo nemokamai apžiūrimi ir gydomi vargšai. Nors lovų klinikose nebuvo daug, pats universitetinių klinikų įsteigimas XIX a. pr. buvo naujas ir labai pažangus reiškinys.
J. Frankui pasiūlius, 1812 m. klinika buvo paversta karo ligonine. Tai padaryta dėl to, kad tokios ligoninės buvo išlaikomos iš Imperijos iždo. Ilgainiui teko pripažinti, kad patalpos klinikoms yra per tamsios ir 1831 m. gydymo įstaiga iš buvusių Radvilų rūmų buvo iškeldinta.
Kai ligoninės pastatai buvo parduoti, dauguma jos korpusų tebebuvo dviaukščiai. Prasidėjus Šv. Nikolajaus cerkvės rekonstrukcijai, 1865 m. buvo nugriauta dalis buvusių klinikų pastatų. 1898 m. valda atiteko broliams Ševelijui, Chaimui ir Perecui Cholemams. Pagal architekto Michailo Prozorovo projektą namai buvo rekonstruoti, kai kurie perstatyti. Didžiosios g. namo fasadas pasipuošė turtingu istoristiniu dekoru. Jį puošė baliustrados, lipdiniai, kariatidės, virš stogo kilo laužytas frontonas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šis naujas namas buvo sugriautas. Laimei, liko tikslus pastato fasado piešinys, kurį nupiešė Juozas Grigas Gabšaitis 1943 m. balandžio 8 d., kai namas tebestovėjo nepaliestas karo audros. Pagal šį piešinį buvo suprojektuotas naujai statomo namo fasadas, atkurtas jo istoristinis dekoras. Pastogės karnizą laikančias hermas sukūrė skulptorius Leonas Žuklys. Namas yra puikus naujos statybos Senamiesčio erdvėse pavyzdys. Prie šio namo paminklinė lenta pirmajai universiteto klinikai atminti atidengta 2007 m., minint Medicinos fakulteto 225 m. jubiliejų.
Informacijos šaltiniai:
- Baužienė, M. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. – Vilnius, 2012. – P. 182-183.
- Buvusių Vilniaus universiteto klinikų kompleksas.
- Kirkoras, Adomas Honoris. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. – Vilnius, 2012. – P. 63-65.
- Pastatų kompleksas, vad. Universiteto klinikomis.
- Pirmoji klinika.
- Venclova, Tomas. Vilnius. Vadovas po miestą. – Vilnius, 2009. – P. 137.