Pagal bendrą kraštovaizdžio pobūdį Verkių regioninis parkas priskiriamas miškingų ežerynų ir kalvynų regioniniam parkui, tiksliau ežeruotų kalvynų. Verkių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdį, vertingus Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tokias kaip: Žaliųjų ežerų gilius dubaklonius, Neries šlaitus, Turniškes, Riešės ir Baltupio (Cedrono) upelių slėnius; kultūros paveldo vertybes; Verkių dvaro ansamblį su parku, senųjų tvenkinių sistema, senąja dvarviete ir Kalvarijų kultūros kompleksą – Šv. Kryžiaus bažnyčią ir Kristaus kelią, Trinapolio vienuolyno ansamblį, istoriškai susiklosčiusių kelių trasas, jų aplinką; gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, augvietes. Verkių regioninio parko plotas 2 686 ha, draustiniai užima 52,8 proc., o rekreacinė zona 23,9 proc. Verkių regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sudaro viename morfologiniame kraštovaizdžio rajone esantys miškingų ežeruotų dubaklonių, miškingų ir sukultūrintų stačiašlaičių upių slėnių, miškingų smėlingų ir priemolingų kalvynų bei pakilumų kraštovaizdžio tipai. Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Verkių regioniniame parke išskirti 2 kraštovaizdžio, 1 geomorfologinis, 1 hidrografinis, 1 kraštovaizdžio architektūrinis ir 1 memorialinis draustinis. Verkių regioniniame parke taip pat yra 31 kultūros paveldo objektas.
Verkių regioninis parkas – įkurtas 1992 m. yra vienas iš mažiausių Lietuvoje, užimantis vos 2693 ha plotą. Miesto pašonėje esanti unikali gamtinė teritorija su savitu kultūros paveldu mėgiama ir gausiai lankoma miestiečių bei sostinės svečių. Pietinė Verkių regioninio parko dalis skirta daugiau kultūros paveldo vertybėms pažinti ir saugoti, o šiaurinė – gamtinėms. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija ištisus metus rengia pažintinius turus įdomiausiais parko maršrutais – vasarą kviečia keliauti su dviračiais, pavasarį ir žiemą – pėsčiomis. Įrengtas pažintinis Ežerėlių ir Žaliųjų ežerų dviračių maršrutas, Kalvarijų pažintinis takas, atrestauruota ir sutvarkyta Verkių dvaro sodyba gausiai lankomi savarankiškai poilsiaujančių ir keliaujančių žmonių.
Pietinėje parko dalyje eina automobilių maršruto vaizdingomis miesto vietovėmis atkarpa. Verkių regioninis parkas traukia savo gamtinėmis vertybėmis ir tyvuliuojančiais ežerais, o miškai užima net 77 proc. teritorijos. Parke įkurti keturi gamtiniai draustiniai, juose saugomas Turniškių, Žaliųjų ežerų kraštovaizdis, Riešės upelis bei termokarstinių Ežerėlių kompleksas. Keturios parko teritorijos dėl retų, nykstančių rūšių bei gamtinių buveinių yra įtrauktos į europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą – Natura 2000. Neries upės šlaitas prie Verkių, kuriame saugomas niūraspalvis auksavabalis, tvarkomas pagal parengtą ir patvirtintą gamtotvarkos planą, kitoms teritorijoms gamtotvarkos planai rengiami arba laukia patvirtinimo. Miškuose, pievose, vandenyse sutinkama gausybė retų bei dažnų gyvūnų, augalų rūšių, dalis jų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, dalis saugoma kaip europinės svarbos rūšys.
Poilsiautojų ypač mėgiami didieji parko ežerai – Balsio, Gulbino, Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje tyvuliuojantys Also, Sauso ežerai. Geriausios sąlygos trumpalaikiam poilsiui gamtoje yra sudarytos prie Balsio ežero. Čia įrengtas paplūdimys, ežere galima irstytis valtimis, budi gelbėtojai. Puiki panorama į ežerą atsiveria nuo medinio tilto ties maudykle bei iš regyklos, įrengtos ant stataus rytinio ežero šlaito.
Verkiuose yra ir du kultūriniai draustiniai – Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinyje saugomas Verkių rūmų architektūrinis ansamblis, Vilniaus Kalvarijų memorialiniame draustinyje – Kryžiaus kelias, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir Trinapolio vienuolyno ansamblis, kurie vilioja piligrimus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Kryžiaus kelias, tiksliai atkartojantis Jeruzalės Kryžiaus kelio scenarijų, įkurtas 15 a. miškingame ir kalvotame kraštovaizdyje, Neries upės slėnyje. Vilniaus Kalvarijos – maldininkų ir poilsiautojų pamėgta vieta, čia įrengtos koplyčios, vartai, medinis tiltas-koplytėlė, aukštai ant kalno iškilusi Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Kryžiaus kelyje direkcijos iniciatyva poilsiui įrengta infrastruktūra.
Netoliese yra ir daugiau turistus traukiančių objektų: seniausias Lietuvoje veikiantis Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas, Staviškių pilkapynas ir piliakalnis, vaizdingose vietose įrengtos regyklos.
Informacijos šaltiniai:
- Apie Verkių regioninį parką.
- Baškytė, Rūta, Bezaras, Vidmantas, Kavaliauskas, Paulius ir kt. Lietuvos saugomos teritorijos. – Kaunas, 2006. – P. 132-133, 252-255.
- Verkių regioninis parkas.
- Verkių regioninis parkas.