Lenkijos karininko namai

XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje, siekiant aprūpinti kariškius butais, o jų smarkiai stokota, Jozefo Pilsudskio iniciatyva buvo įkurtas Kariuomenės apgyvendinimo fondas. Šis fondas pradėjo statyti tipinius daugiabučius daugiaaukščius namus. Vilniaus gatvėje išlikęs masyvus, monumentalių formų, modernizuoto neoklasicizmo stiliaus daugiaaukštis išsiskyrė iš tipinių pastatų dydžiu, architektūriniu sprendimu – Lenkijos kariuomenės kapitonas Polkowskis, suprojektavęs nemažai daugiabučių gyvenamųjų namų kariuomenei, taip pat atskirą karininkų koloniją Žolibože, Varšuvoje. Penkių aukštų karininkų namas priešais tuometinę Elizos Ožeskienės aikštę (šiandien V. Kudirkos aikštė) yra kampinio plano, sudaryta iš dviejų korpusų. Pirmame aukšte suprojektuota didelė erdvė kavinei, mažesnės – parduotuvėms, II-V aukštai skirti penkiasdešimčiai trijų kambarių butų. Projekto autorius – kapitonas Władysław Polkowski, vadovavęs didelės karininkų kolonijos Varšuvoje – Żoliborz Oficerski (Karininkų Žolibožo) – statybos darbams. Lenkijos karininko namai baigti 1931 m., o pirmosiomis kitų metų dienomis paskelbta ir didžiosios pirmojo aukšto salės, skirtos kavinei ar parduotuvei, nuoma. Akcentuoti visi moderniai statybai būdingi atributai: dujos, centrinis šildymas ir kt. Savo pavadinimą namas gavo tik į jį įsikėlus gyventojams.

Lenkijos karininko namai savo klasikiniais puošybos elementais, retkarčiais būdingais tarpukario Lenkijos moderniajai architektūrai, iš dalies atitiko ir stalininės, „prie klasikinio stiliaus grįžusios“ architektūros reikalavimus. Greičiausiai dėl to Namai išliko nepakitę iki mūsų dienų, bei klaidingai priskiriami pokario architektūrai. Šalia buvęs Garnizono kazino (lietuviškam pasakojimui geriau žinomas kaip Lietuvos Tarybos namas) 1944 m. liepą sudegė, o likusios išorinės jo sienos po kelių metų nugriautos. Jo vietoje pastatytas Centrinis Vilniaus knygynas ir automobilių stovėjimo aikštelė.

 

Informacijos šaltiniai:

  1. Drėmaitė, Marija, Leitanaitė, Rūta, Reklaitė, Julija. Vilnius 1900-2016. Architektūros gidas. – Vilnius, 2016. – P. 104.
  2. Venclova, Tomas. Vilnius. Vadovas po miestą. – Vilnius, 2009. – P. 104.
  3. Vilniaus g. 9. Lenkijos karininko namai.

 

Leave a Reply