Liepkalnio radiotechninis batalionas

Radiotechnika ir elektronika – pramonės šakos, užėmusios labai svarbią vietą Lietuvos ūkyje nuo pat pokario metų. Joms specialistus rengė respublikos techninės aukštosios mokyklos ir Vilniaus universitetas. Vien Vilniuje veikė stambios gamyklinės organizacijos, turėjusios ir mokslinius pavadinimus: „Venta“, „Sigma“, „Pašto dėžutė nr. 555“. Daugelis technologijomis užsiimančių organizacijų Sovietų Sąjungoje buvo įslaptintos. Vilniaus gamykla pirmavo oscilografijos, medicininės įrangos bei superaukštų dažnių radiotechnikos srityse.

Liepkalnio radiotechninis batalionas randasi netoli Minsko plento, miškuose, teritorija įsiterpusi tarp Minsko plento ir Kalnėnų kolektyvinių sodų, užimdama nemažai – beveik 2 ha. Teritorijoje randasi – apsaugos postas, sandėliai, degalinė, kareivių ir administraciniai pastatai ir bunkeris, kuriame ir vyko oro erdvės stebėjimai. Šis batalionas turi ilgesnį pavadinimą – 2308-asis atskirasis radiotechninis batalionas, karinio dalinio numeris (k/d nr.): 75285, šaukiamasis „шлях“, priklausęs 81-ajai radiotechninei brigadai, išlikusiai iki šiol.

Šio dalinio istorija prasideda 1958 metais, kai Kaliningrade buvo įkurtas 5-tas radiotechninis pulkas. 1974 metais pulkas buvo išplėstas iki 81-osios radiotechninės brigados, išlikusios iki dabar. Šios radiotechninės brigados batalionai ir atskirosios kuopos buvo išsibarsčiusios po visą Baltijos regioną, miškingose kalvotose teritorijose, tarp jų ir Vilniuje, prie Minsko plento – ant dirbtinai supiltų pylimų ir natūralių kalvelių stovėjo oro erdvę stebintys galingi radarai ir radiolokacinės stotys. Jie pirmieji pamatydavo oro erdvės pažeidėjus Vilniaus apylinkėse. Informacija iš karto keliaudavo į Baltijos regiono pagrindinę vadavietę – Mucienieki miestelyje prie Rygos, o iš jos – į smulkesnes priešlėktuvinių brigadų vadavietes, tokias kaip „Форсаж” Rygoje ar mūsų vadavietę Visoriuose, šaukiniu „Откол“, kuri savo ruožtu duodavo atakos įsakymus brigadų divizionams Mickūnuose, Lentvaryje ir Kaline ginkluotiems priešlėktuvinėmis raketomis. 1993 metais, rusų kariškiams pasitraukus, teritorija atiteko Lietuvos kariuomenei. Sunku spręsti apie tai, kas joje buvo vykdoma vėliau – greičiausiai pratybos, kaip ir daugelyje sovietų paliktų dalinių

Informacijos šaltiniai: 

  1. Ekskursija po apleistą Liepkalnio radiotechninį batalioną.
  2. Klimka, Libertas. Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos – Vilnius, [2016]. -P. 205-208.
  3. Liepkalnio radiotechninis batalionas.

Leave a Reply