Geležinkelio valdybos pastatų kompleksas/Polesės geležinkelių valdyba/Polesės geležinkelis (dabar bendrovės Lietuvos geležinkeliai administracinis pastatas)

XX a. pr., plėtojant Naujamiestį, Didžiojoje Poguliankoje rūmus ėmė statydintis bankininkai, gydytojai, architektai. Vėliau čia pradėjo kurtis svarbios įstaigos, mokyklos. Įspūdingi trijų aukštų pastatai J. Basanavičiaus gatvėje su iškilmingais vartais centre ir 7 aukštų kampinis namas, buvusi Polesės geležinkelio valdyba (dabar bendrovės Lietuvos geležinkeliai administracinis pastatas), pastatyti 1903 m.
Polesės geležinkelis – Rusijos imperijos valstybinė bendrovė, eksploatavusi liniją Vilnius-Rovnas, su atšakomis Baranovičiai-Baltstogė, Gomelis-Žabinka ir Gomelis-Brianskas. Vienos iš atkarpų statybai vadovavo inžinierius Petras Vileišis, žinomas lietuvių visuomenės veikėjas. Vyriausiuoju inžinieriumi dirbo Henrikas Husas, paruošęs ir įgyvendinęs kelio per Polesės pelkes projektą.

Svarbi linija, nutiesta carinės Rusijos metais, tai Polesės (dar vadinamas Pagirio) geležinkelis. Ši magistralė, statyta 1883–1884 m. Dabartinės Lietuvos teritorijoje Polesės geležinkelio išliko tik 50 km ruožas iš Vilniaus per Jašiūnus ir Šalčininkus iki Baltarusijos sienos.

Polesės geležinkelio valdybos rūmų ilgas 5 aukštų korpusas stovi prie Mindaugo gatvės, o pastato 7-aukštė dalis yra tapusi J. Basanavičiaus gatvės akcentu. Šis didžiulis kompleksas dvarininkui Ignotui Parčevskiui priklausančioje žemėje buvo pastatytas 1091-1903 m. Jį suprojektavo Peterburgo dailės akademijos auklėtinis dailininkas-architektas grafas Tadeušas Rostvorovskis. Vilniuje jis gyveno nuo 1882 m. iki mirties. Yra palaidotas Rasų kapinėse truputį aukščiau Rašytojų kalnelio. Architektas mėgo puošnius fasadus, naudojo gausų neobarokinį-neoklasicistinį dekorą. T. Rostvorovskio projektuota kampinė Polesės geležinkelio valdybos rūmų septynaukštė dalis buvo pirmasis daugiaaukštis namas Vilniuje. Rustuotose pastato sienose išsiskiria horizontalios tarpaukštinės juostos, barokiniais lipdiniais puošti langai. Be geležinkelio žinybų, 1903-1915 m. pastate dar veikė šią sistemą aptarnaujanti litografijos įmonė, geležinkelininkų klubas, buvo įsikūręs bankas – Skolinamosios taupomosios kasos. Tarp jau minėto Valstybės kontrolės pastato ir septynaukščio korpuso yra įsiterpęs trijų aukštų namas su iškilmingais vartais centre. Vartų viršų puošia sudėtingų formų parapetas. Gausiai įvairių architektūros stilių modifikuotais elementais papuoštą pastatą suprojektavo J. Basanavičiaus gatvės 12-ojo namo autorius K. Korojedovas. Tarpinis pastatas su parduotuvėms skirtu pirmuoju aukštu į vieną kompleksą sujungė du valstybinių žinybų pastatus: Valstybės kontrolės ir Polesės geležinkelio valdybos rūmus. Pastarieji dar reti tuo, kad ir po Antrojo pasaulinio karo jų paskirtis nepasikeitė: pastatuose veikė geležinkelio valdyba.

 

Informacijos šaltiniai:

  1. Morta Baužienė. Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos. – Vilnius : Savastis, 2015, p. 285-287.
  2. Geležinkelio valdybos pastatų kompleksas.
  3. Geležinkelio valdybos pastatų komplekso administracinis pastatas.
  4. Polesės geležinkelis.

Leave a Reply