Medicinos kolegijos namas

Pilies gatvė – bene seniausia Vilniaus gatvė, prasidėjusi nuo Žemutinės pilies vartų ir ėjusi Rotušės link. Aplink ją augo Vilniaus senamiestis.Joje gausu vaizdingų kiemų, painių užkaborių, įspūdingų mūrų.Daugelis Pilies gatvės namų yra istoriški ir meniškai reikšmingi.

Name nr. 22 buvo įsikūrusi Medicinos kolegija, vėliau – Medicinos-chirurgijos akademija, veikusi iki 1842 m. 1508 m. šį buvusį kunigaikščio Mykolo Glinskio namą iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo gavo vienas turtingiausių Lietuvos didikų ir žymiausių karvedžių Konstantinas Ostrogiškis. Vėliau jis atiteko LDK didžiajam etmonui Kristupui Radvilai, o 1683 m. namą nupirko universitetas, XVIII a. jis buvo išplėstas ir perstatytas, sujungiant kelias posesijas. Įrengta medicinos paskaitų salė, anatomijos kabinetas, chemijos laboratorija, profesorių butai. Kieme 1782 m. prancūzų botanikas ir medikas Jeanas Emmanuelis Gilibert’as įkūrė Vilniaus universiteto Botanikos sodą ir oranžeriją, kurie veikė iki 1797 m. Be kitų profesorių čia gyveno Euzebijus Slovackis su sūnumi, būsimu poetu Julijumi Slovackiu.

Julijus praleido šiuose namuose apie penkiolika vaikystės ir jaunystės metų, čia gyvendamas jis baigė universitetą, parašė pirmuosius kūrinius. Kieme – jam skirta memorialinė lenta, nišoje stovi biustas ant gulbės sparnų. Poetas vaizduojamas jaunas. Galvos posūkis lengvas, siluetas grakštus, veido bruožai šiek tiek idealizuoti. Žemiau užrašas lenkų kalba: „Tu mieszkał Juljusz Słowacki“ („Čia gyveno Julijus Slovackis“). Nuo 1832 m. name buvo Medicinos biblioteka. Panaikinus Medicinos-chirurgijos akademiją, pastatą savo žinion perėmė generalgubernatoriaus kanceliarija. 1915 m. name įkurdinta vokiečių kariuomenė, veikė drabužių, batų, baldų, vaisių parduotuvės, kirpykla, alinė ir kavinė. Nuo 1919 m. pastatai vėl priklausė universitetui, čia gyveno profesoriai. 1923-1934 m. buvusiame Slovackio bute gyveno kitas žymus Vilniaus pilietis – dailininkas, scenografas, visuomenės veikėjas, universiteto profesorius Ferdinandas Ruščicas, jis ir buvo biusto įrengimo iniciatorius. Antrojo pasaulinio karo metais pastate atidarytas knygynas, toje pačioje vietoje esantis ir šiandien.

Informacijos šaltiniai:

  1. Medicinos kolegijos namas.
  2. Pastatų kompleksas, vad. Medicinos kolegija.
  3. Pilies g. 22.
  4. Venclova, Tomas. Vilnius. Vadovas po miestą. – Vilnius, 2009. -P. 91-92.

Leave a Reply