Veržuvos upelis

Veržuva – tai Vilniaus miesto savivaldybės šiaurės rytuose tekanti nedidelė upė. Priklauso Neries mažųjų intakų (su Nerimi) baseinui, Neries kairysis intakas, įtekantis už 179,2 km nuo jos žiočių. Upės hidrologinis nr. 12010370, ilgis – 8,3 km, baseino plotas – 41,2 kv. m.

Upė prasideda Kairėnų miško apylinkėse, teka iš rytų į vakarus. Žemupyje kerta Nemenčinės plentą. Turi bevardį dešinįjį intaką (V-1). Didžioji dalis vagos saugoma Veržuvos hidrografiniame draustinyje. Slėnis gilus, miškingas. Upės vaga vingiuota, joje gausu išvartų, srauni, šaltavandenė. Prie Žemosios Veržuvos yra medinės užtvankos liekanos, brasta.

Prie upės įsikūrusios gyvenvietės: Aukštoji Veržuva, Vaguva, Vismaliukai (buvęs rėžinis kaimas, sovietmečiu čia ilgą laiką veik karinis poligonas, nuo 2013 metų kuriamas modernus Fotoelektros taikomųjų tyrimų centras), Žemoji Veržuva, Vinciūniškės, Veržuva.

Upėvardis kildinamas nuo žodžio veržtis („su jėga eiti, trykšti“), veržti („stipriai spaudžiant rišti, spausti“). Dar upė žinoma kaip Varžuvka (Warżówka), Veržė, Varžė, Viržupis. Gali būti, kad seniau upė vadinta Viršupiu – šitokio pavadinimo dvaras buvęs pavilniuose. XVI–XVIII a. šiaurėje jo valdų ribos siekė Veržuvos upelį. Adomas Honoris Kirkoras ir Konstantinas Tiškevičius teigė, kad Veržuva – tai buvęs Viršupis – prie jos buvusi karaliaus Žygimanto Augusto vasaros rezidencija.

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

 

  1. Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai.  – Vilnius, 2015.- P. 33.
  2. Pocevičius, Darius. 100 istorinių Vilniaus reliktų. – Vilnius, 2016. – P. 88 – 89.

 

 

Leave a Reply