Šiaurinėje miesto dalyje tarp Kalvarijų, P. Lukšio, Verkių ir J. Treinio gatvių, sovietmečiu buvo įkurtas skaičiavimo technikos gamybinis – techninis susivienijimas „Sigma“. Tai buvo organizacija, jungusi šešias gamyklas, du projektavimo – konstravimo biurus ir vieną mokslinį institutą (Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklą, Vilniaus elektros skaitiklių gamyklą, Pabradės skaičiavimo technikos gamyklą “Modulis”, Tauragės skaičiavimo mašinų gamyklą, Panevėžio optinių prietaisų gamyklą, Specialų skaičiavimo mašinų konstravimo biurą, Projektavimo konstravimo biurą, Centrinį projektavimo konstravimo biurą) vykdžiusius gamybinę veiklą skaičiavimo technikos ir informatikos srityse. GS „Sigma“ įkūrimas atspindėjo septintojo dešimtmečio Lietuvos pramonės vystymosi kontekstą. Tuo metu gamybiniai centrai buvo išsklaidomi po visą respubliką siekiant vystyti regioninę industriją, kurti platesnę infrastruktūros sistemą šalies mastu, skatinti mažesnių miestų augimą.
Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla buvo gamybinis centras, kurio pagrindinė produkcija – elektroninės skaičiavimo mašinos ir jų komponentai. Nuo 1966 metų priklausė Gamybiniam susivienijimui „Sigma“ , buvo pagrindinė jo įmonė. Ši gamykla ne tik pagamino pirmąją lietuvišką skaičiavimo mašiną EVP80-2 „Rūta“ 1964 metais, bet ir ištisus dešimtmečius savo gaminama produkcija užėmė pirmaujančias pozicijas tiek Tarybų Sąjungos, tiek ir kitų socialistinių šalių kontekste. Be kita ko, ši gamykla – šiuolaikinės skaičiavimo technikos Lietuvos gamyboje pradininkė. Savo veiklą pradėjo kaip Vilniaus kasos aparatų gamykla, 1957 metais susikūrė 2 cechai ir 8 skyriai, tačiau jau tų pačių metų spalio 15 dieną gamykla perorganizuota elektroninių skaičiavimo mašinų gamybai ir pervadinta į VSMG.
1979 m. pastatytas devynaukštis pastatas kur buvo laboratorijos, gamyklos administracija, 600 vietų valgykla su kulinarijos parduotuve, bufetas, 120 vietų dietinio maitinimo salė, medicininis punktas, posėdžių salė, įvairios paskirties buitinės patalpos.
Gamykloje gaminta: dešifravimo mašinos, kasos aparatai, žaidimo automatai „Povandeninis mūšis“, skaitymo perforatoriai, kompiuterius, spausdinto ir ranka rašyto teksto nuskaitymo įrenginius, magnetinių diskų atminties įrenginius, fotoblykstę „Saulutė“.
Sigmoje veikė choras „Elektronika“, o 1965-aisiais Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje įkurtas diskusijų klubas, pavadintas „Sigmos“ vardu. Klubo nariai rinkdavosi bent kartą ar du per mėnesį, susirinkimai vykdavo įmonės valgyklos salėje, kuri tam vakarui būdavo paversta kavine. Nors ir buvo tartasi, jog šių renginių metu nebūtų veliamasi į ginčus, tačiau ne kartą būdavo peržengiamos ribos. Diskusijų moderatoriai, žinoma, stengdavosi numalšinti įsiaudrinančius dalyvius, tačiau ne visada tai pavykdavo padaryti.
Dešimtąjame dešimtmetyje suirus socialistinių šalių blokui, susivienijimas prarado tarptautinius prekybos ryšius, o šalies viduje naujomis kapitalistinės rinkos sąlygomis efektyviai funkcionuoti nebegalėjo, todėl GS „Sigma“ gamybinė veikla buvo palaipsniui nutraukta, o 1994 metais pagrindinė susivienijimo įmonė Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla buvo privatizuota.
Informacijos šaltiniai:
- Jacytė, Viktė. „Sigmos“ diskusijų klubo veikla sovietmečiu.
- Skaičiavimo technikos gamybinis – techninis susivienijimas „Sigma“.
- Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. Lenino skaičiavimo mašinų gamyklos istorija 1957 – 1977.
- Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. Lenino skaičiavimo mašinų gamyklos istorija 1977 – 1982.
- Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla.