2013 m. vasario mėn. palyginti apleista sostinės istorinė vieta pradėta tvarkyti (pašalinti avariniai ir menkaverčiai medžiai, atvertos erdvės). Iki šiol ganėtinai neigiamą socialinį atspalvį turėjusiame parke pradėta infrastruktūros gerinimo programa, gaivinimas įvairiais renginiais, žaliąsias erdves labiau pritaikant žmonių poreikiams.
Skveras suformuotas paskutinį sovietmečio dešimtmetį, buvusių reformatų kapinių vietoje. Tuomet Pylimo gatvė buvo Komjaunimo. Sovietmečiu reformatų bažnyčia buvo tapusi kino teatru „Kronika“. Paminklo „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“ statybos 1983 m. šiame skvere galutinai suniokojo beveik 500 metų senumo kapines. Skvere matomiausioje vietoje stovėjęs sovietinis paminklas vėliau pateko į Grūto parką. Buvo sugriauta ir vertinga baroko stiliaus koplytėlė (sunaikinta antžeminė dalis).
Teritorijoje išlikusios registrinės nekilnojamosios kultūros vertybės: koplytėlės–mauzoliejaus kripta, reformatų sinodo pastatas. Taip pat yra įvairios paskirties menkaverčių pastatų (elektros pastotė, požeminė slėptuvė, gėlių parduotuvė, garažai).
Šalia šio skvero reformatai įsikūrė prieš 400 metų, kai dėl nesutarimų su katalikais buvo iškelti už miesto gynybinės sienos. Nuo XIX a. vidurio, kai buvo pastatyta klasicistinio stiliaus reformatų bažnyčia, iki sovietmečio ši erdvė beveik nepakito.
Kalvinistai 1639 m. už Trakų vartų įsteigė naujas atskiras kapines. 1640 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos dekretu kalvinistai buvo iškelti už Vilniaus miesto gynybinės sienos. Pylimo gatvės vakarinėje pusėje jie įsteigė savo kapines ir pasistatė jose pirmąją medinę bažnytėlę. 1682 m. medinė bažnytėlė buvo sugriauta, o kapinės išniekintos. Gavę Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio leidimą, reformatai atstatė medinę bažnyčią ir sutvarkė kapines. 1731 m. reformatams buvo įsakyta iškeldinti kapines dar toliau nuo miesto. Naujoms kapinėms skirtas sklypas ant dabartinio Tauro kalno. 1835 m. prie Pylimo gatvės pastačius naują mūrinę reformatų bažnyčią, buvusi kapinėse medinė bažnyčia nugriauta.
Kapinėse stovėjo Šreterių šeimos mauzoliejinė koplyčia, pastatyta 1777 m. Boguslavo Šreterio iniciatyva. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse yra palaidotas garsus kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 1740–1815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma.
Parke atidengtas akmuo su įrašu „Čia, buvusiose kapinėse, bus pastatytas paminklas XVI a. Lietuvos reformacijos pradininkams“. Šioje teritorijoje bus išardytas visas betonas, sutvarkyta parko terasa atkuriant istorinę parko išvaizdą. Taip pat bus paženklintos buvusių kapinių vietos. Parko lankytojų patogumui planuojama įrengti takelius bei aikšteles, teritoriją apsodinti želdiniais. Be to, parke atsiras daugiau atvirų ir šviesių erdvių.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai: