Rusecko namas

Gotikos, baroko ir klasicizmo laikotarpių pastatas. Stovi gatvės pietinėje pusėje. Pagrindinis fasadas yra ištisinėje Šv. Jono gatvės namų eilėje, rytų pusėje kiek lenktas pagal gatvės posūkį. Namas didesnių tūrių negu aplinkiniai pastatai. Trys trijų aukštų korpusai supa trikampį uždarą kiemą. Įvažiavimas šiaurinėje pusėje jungia namą su gatve. Perdangos skliautinės ir medinės su metalo sijomis. Rūsių skliautai su apskritomis angomis; į juos veda gotikiniai laiptai. Rūsiai ir namo sienos plytų mūro, sienos tinkuotos. Stogai dengti čerpėmis. Pagrindinis fasadas asimetriškas. Antrojo aukšto langai mažesni, trečiojo – dar mažesni. Kiemo vakarų ir rytų korpusų sandūroje antrame ir trečiame aukšte yra nedideli balkonai, visų fasadų pastoges puošia karnizai.

Šioje vietoje stovėję du namai pirmąkart minimi 1593 metais. Sklypo rytinėje dalyje stovėjo gotikinis pastatas, vakarinėje – barokinis. 1619 – 1703 m. savininkai keitėsi. 1703 m. apdegę namai užrašyti Šv. Jono bažnyčiai. Jie buvo suremontuoti ir po 1748 m. gaisro sklypas buvo užstatytas labai kompaktiškai, namo išvaizda pasidarė panaši į dabartinę. Kieme prie vakarinio korpuso galo buvo nedidelės arklidės, rūsio pietrytiniame kampe – šulinys. Name XVIII a. pabaigoje- XIX a. pradžioje veikė smuklė. 1837 m. pirmame aukšte veikė kavinė, tuo metu namas priklausė Savickiams. Po 1822 m. namas parduotas kunigaikščiui Vytautui Giedraičiui (Witold Giedroyc), o 1887 m. namą nusipirko dailininko Kanuto Rusecko sūnus, taip pat dailininkas Boleslovas Ruseckas. 1898 m. jame buvo Makovskio knygynas, o 1901 m. pirmame aukšte – keturios krautuvės. 1912 – 1929 m. namas priklausė Rusecko giminaičiams. 1979 m. perdažyti fasadai. 1980 m. architektė Dalia Bieliauskaitė ir Virginijus Spudas atliko namo architektūrinius tyrimus.

Šiuo metu name įsikūręs Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.

 

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Rupeikienė, Marija. Rusecko namas. // Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994.- P. 51 – 452.
  2. Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 170.

Leave a Reply