1923 m. kovo 13 d. Vilniuje buvo sukurtas gynybos žiedas. Teritorija įtvirtinta ir paskirtas stovyklos komendantas, kuris vadovavo fortifikacijos darbų valdybai. Organizacijai, kartografavimo darbams ir statybos projektams vadovavo majoras Stanisławas Preisneris. Pastatyti požeminiai amunicijos sandėliai Vilkpėdėje ir prie S. Batoro gatvės, Saltoniškėse, Šnipiškėse, Antakalnyje ir Rasose.
Amunicijos sandėlius Rasose statė dvi įmonės. 1924 m. liepos 14 d. sudaryta 295 300, 58 zlotų sutartis su T. Szopos ir K. Zimmermano įmone, tačiau 1926 m. ji nutraukta. Toliau darbus vykdė P. Stabrowskio įmonė. Darbai baigti 1929 m. liepos 7 d. Jų sąmata siekė 1 134 776, 89 zlotų. Pradinė suma padidėjo daugiau negu šešis kartus.
Po 1990 m. Rasų gatvės gale stovintys požeminiai amunicijos sandėliai nekilnojamojo turto registre buvo užregistruoti kaip paprasti sandėliai, todėl juos galima buvo nugriauti. 2013 m. Rasų g. 56A sklype pradėjus statyti gyvenamųjų namų kvartalą sandėliai išsaugoti. Pagal architekto R. Paleko projektą gyvenamųjų namų kvartalas „Rasų namai“ suprojektuoti taip, kad namai neužstotų puošnių amunicijos sandėlių fasadų. Restauruoti sandėlius puošę Lenkijos herbai – baltieji ereliai.
Žinomas keliautojas ir žurnalistas Gerimantas Statinis apie prieškario Lenkijos kariuomenės bunkerius Vilniuje, taip pat ir pastatytą Rasose 2017 m. išleido istorinį romaną „Ponas Zy“.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Pocevičius, Darius. 100 istorinių Vilniaus reliktų. – Vilnius: kitos knygos, 2016, p. 598 –603.
- Dumalakas, Arūnas. Tarpukario Vilniuje netrūko korupcijos, pinigų plovimo, lošimo ir erotikos.