Baroko ir klasicizmo laikotarpių pastatas. Namo korpusai supa du kiemus. Vakarinis kiemas uždaras, panašus į siaurą kreivą gatvelę. Ties praplatėjimu yra čerpėmis dengta segmentinė arka, jungianti korpusų antruosius aukštus. Rytinis kiemas netaisyklingo plano, atviras į pietinę pusę. Dviaukštis namas yra ilgas, siauras, netaisyklingo plano. Dauguma abiejų aukštų patalpų išdėstyta viena eile. Namas plytų mūro, tinkuotas. Po rytiniu ir vakariniu korpusu yra rūsiai. Rūsiai, abu įvažiavimai ir dalis pirmojo aukšto patalpų su cilindriniais skliautais. Pagrindinis fasadas klasicistinio dekoro. Jo vidurinėje dalyje yra stačiakampė įvažiavimo anga.
XVII a. pastatyta namo vakarinė dalis. XVIII a namas priklausė Dievo kūno koplyčiai ir buvo nuomojamas. XVIII a. pabaigoje pastatyta pietinė namo dalis uždariusi kiemą iš pietų pusės. 1778 m. pastatyta dviaukštė rytinio korpuso dalis su rūsiu ir mansarda ir vienaukštė rytinio korpuso dalis. XIX a. pabaigoje pastatytas šio korpuso antras aukštas. 1865 m. jame įsikūrė Abelio Syrkino knygynas. Namo kieme 1906 – 1908 m. veikusioje spaustuvėje buvo spausdinami leidiniai „Naujoji Gadynė“ (pirmas legalus LSDP žurnalas, redagavo Stasys Matulaitis, Vincas Kapsukas, jame spausdinosi Petras Avižonis, Konstantinas Jablonskis, Antanas Purėnas), „Skardas“ (redaktorė Bronislava Šėmytė-Biržiškienė), „Žarija“ (redagavo A. Purėnas, Peliksas Bugailiškis, Vladas Požėla, Augustinas Janulaitis ir Mykolas Biržiška). Socialdemokratai vertėsi gan sunkiai – 1908 m. „Žarijos“ nr. 23 užsakovų spaustuvės savininkai neišleido iš spaustuvės, kol šie nesumokėjo už darbą.
Pirklys, knygų prekybininkas ir leidėjas A. Syrkinas savo įmonę buvo perkėlęs į šiuos namus dar 1879 m. Jam mirus, 1886 m. leidimą įmonei gavo našlė Sara. Nuo to laiko firmos pavadinime pasirodo Albertas Syrkinas, Abelio sūnus. XX a. pradžioje spaustuvėje buvo net vienuolika-dvylika spausdinimo mašinų. Ji taip pat turėjo daugiausia šrifto iš visų spaustuvių Vilniuje. 1903 m. čia dirbo net 121 darbininkai.
Iki lietuviškos spaudos uždraudimo čia buvo išspausdintos 8 knygos ir brošiūros lietuvių kalba. Uždraudus spaudą, A. Syrkino įmonė buvo pagrindine lietuviškų knygų rusiškomis raidėmis spausdintoja.
Artėjant kaizerinei vokiečių kariuomenei dauguma spaustuvės įrengimų evakuota į Rusiją, ir iš ten nesugrąžinti.
Šiuo metu name įsikūrusi Turkijos Respublikos ambasada.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Levandauskas, Vytautas, Vasiliauskas, Zenonas. Syrkino knygyno ir spaustuvės namas. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas.– Vilnius, 1988. –T. 1. Vilnius, p. 215- 216.
- Užtupas, Vilius. Lietuvos spaustuvės 1522 – 1997. Vilnius: XXVII Knygos mėgėjai. Vilnius-Kaunas. – Vilnius, 1998, P. 445 – 446.
- Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. –Vilnius, 2006.- P. 147 – 148.