Viešbutis pastatytas XIX a. devintajame dešimtmetyje pagal dvarininkų architektų grafo Tadeusz Rostworowski ir Alexander Lubański projektą. Jo plotas 4 000 kv.m. Pastatas buvo suprojektuotas ne tik kaip viešbutis – jame buvo 35 gyvenamosios patalpos. Pirmame viešbučio aukšte buvo įrengtas restoranas, o trečiame ir ketvirtame – renginių salė koncertams, spektakliams, šventėms. Pastato korpuse prie Jogailos gatvės įrengti nuomojami apartamentai su erdviais prieškambariais ir svetainėmis. Pastato architektas T. Rostworowskis viešbutį pardavė po dviejų metų dvarininkui Ignacui Zawistowskiui, šis trečiojo dešimtmečio – Jašiūnų dvarininko, istoriko Michało Balińskio vaikaičio žmonai Marijai Balińskai, o 1929 m. atiteko jo dukrai Annai Pereświet-Sołtanowai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą „Žoržo“ viešbutis turėjo 95 kambarius su pirmame aukšte veikiančiu 600 kv. m. restoranu, gėlių parduotuve, kirpykla ir vaistine.
Keturių aukštų viešbutis turi šiaurės (pagrindinį) ir rytų korpusus. Ant stogo slibiną verinčio Šv. Jurgio skulptūra pastatyta 1895 m. Nugriauta 1944 m. buvo atkurta 2005 m. skulptoriaus Kęstučio Balčiūno. Skulptūra šiek tiek aukštesnė už originalą, sveria 1200 kg, pagaminta iš nerūdijančio plieno karkaso, padengta medžiaga, iš kurios gaminami sklandytuvai. Iki 1940 m. vadintas Jurgio, arba Žoržo („St. Georges“) viešbučiu. Šv. Jurgis yra antrasis Lietuvos globėjas po Šv. Kazimiero. Be to, šioje miesto dalyje nuo XVI a. pradžios stovėjo Šv. Jurgio bažnyčia. Katedros ir Lukiškių aikštėse nuo XIX a. trečiojo dešimtmečio vykdavo Šv. Jurgio mugės.
1919 m. pirmoje pusėje viešbutyje gyveno ir vadovavo Sovietų Lietuvos ir nuo 1919 m. vasario 27 d. Sovietų Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybei Vincas Mickevičius-Kapsukas. Čia buvo Kapsuko vadovaujamas Užsienio riekalų komisariatas. 1919 m. balandžio 21 d. Lenkijos kariuomenei užėmus Vilnių, Kapsuko vadovaujama sovietinė vyriausybė pasitraukė į Minską.
XX a. trečiajame-ketvirtajame dešimtmečiuose viešbutis jau nebeatitiko elito poreikių. Vos keletas jo numerių turėjo vonias, ne visuose kambariuose buvo karštas vanduo.
1992 m. viešbutį buvo privatizavęs mafijos vadeiva Georgijus Dekanidzė. Šiuo metu šiame pastate įsikūrusi parduotuvė „Sportland“.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Bauža, Česlovas. „Vilniaus“ viešbutis. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1. Vilnius, p. 345-346.
- Pocevičius, Darius. 100 istorinių Vilniaus reliktų. – Vilnius, 2016.- P. 388 – 394.