Garvežius keitė šilumvežiai, o po kurio laiko atsirado ir elektriniai traukiniai. 1974 m. pradėta Naujosios Vilnios-Kauno ir Lentvario-Trakų linijų elektrifikacija, po 5 metų ji buvo baigta. 1975 m. gruodį išriedėjo pirmasis elektrinis traukinys Vilnius-Kaunas, kurį vedė mašinistas simboliška pavarde Pavasaris. Tai vienintelis depas Lietuvoje, kuris aptarnauja elektrinius traukinius. Nuo 1976 m. imta organizuoti reguliarų elektrinių traukinių eismą, geležinkeliais pradėjo riedėti Rygoje gaminti 800 kW galios ER9M elektrovežiai, galintys pasiekti 130 km/h greitį. 1979 m. baigta elektrifikacija ruože Vilnius-Naujoji Vilnia, todėl 1983 m. rajone buvo pastatytas šiems traukiniams aptarnauti skirtas techninės priežiūros centras su pagalbiniais skyriais, administracijos ir buitinėmis patalpomis.
Po truputi jaunėja ir elektrinių traukinių parkas. Nuo 2008 m. į elektrinių traukinių parką atvyko nauji „Škoda“ EJ575 2000 kW galios traukiniai, galintys išvystyti iki 160 km/h greitį. Jie daugiausia kursuoja tarp Vilniaus ir Kauno, per 7 metus kiekvienas nuvažiavo apie 1 mln. km. Remonto, priežiūros darbai ir „užtarnautas miegas“ jiems priklauso šiame elektrinių traukinių depe. Nuo 2014 m. pradėtas elekrifikuoti ruožas Naujoji Vilnia-Baltarusija, ketinama tą patį padaryti iki Klaipėdos, tad ateityje draugiškesnių gamtai elektrovežių dalis traukinių parke turėtų dar padidėti.
Informacijos šaltiniai:
- Kazlauskas, Albertas. Vilniaus gatvės gyvos. Gidas po miesto periferiją. – Vilnius, 2017. – P. 32.
- Pirmasis geležinkelis Lietuvoje: I knyga. – Vilnius, 2016. – P. 76-85.
- Tolima ir artima Naujoji Vilnia.