Verkės upelis juosia Verkių kalną iš vakarinės pusės. Upelis ilgai buvo vadinamas Bevardžiu. Jo ilgis siekia tik 2,9 km, jis įteka dešinėje Neries pusėje, 172, 7 –ajame km nuo jos žiočių. Upelio pradžia – buvusioje Verkių sengirėje, iš kurios belikę įspūdingi senieji ąžuolai. Upelis suteka iš dviejų mažų upelių, prasidedančių pelkėtame ir ežeringame Verkių miške. Jie susijungia pirmajame Verkių tvenkinyje, esančiame netoli senojo dvaro kumetyno. Perkirtusi Žaliųjų Ežerų gatvę ir antrąją užtvanką, Verkė, kaip kalnų upokšnis teka Neries link.
Aukštajame dešiniajame krante trykšta šaltinis, kiek žemiau, prie senosios siurblinės, iš dešinės pusės įsilieja dar vienas vandeningas bevardis upelis, atitekantis iš Jeruzalės tvenkinio. Neilgos Verkės nuotėkis netolygus, todėl dėl didelio paviršiaus nuolydžio ji patvinsta po smarkių liūčių. Neilgame upelio kelyje vandens lygis pažemėja 42 metrais, o per vieną kilometrą upelis įsigraužia 14 metrų. Aukščių kaita didelė, todėl žemupyje, mažiau kaip kilometro atkarpoje, Verkė patvenkta net penkis kartus. Apie 700-800 m aukščiau Verkės žiočių upelyje yra dvi užtvankos. Ties mažuoju tvenkiniu, greta Žaliųjų Ežerų gatvės, vandens jėgainė sukdavo kuliamąją, o prie aukštesnio tvenkinio stovėjo dvaro pirtis ir skalbykla.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Balčiūnienė, Nijolė. Abipus Neries. – Vilnius, 2008, p. 32 – 33.
- Baškytė, Rūta, Kavaliauskas, Paulius. Vilniaus regioniniai parkai: atgyja, vilioja, dabina. – Vilnius, 2002, p. 77.