Pilininko namas Žemutinės pilies teritorijoje statytas XV a. – XVI a. I pusėje. Išliko dviaukštė dalis su gotikiniais rūsiais ir 2 renesansinėmis skliautuotomis pirmojo aukšto patalpomis. Stovi tarp naujojo arsenalo ir Pilies kalno. Sienos pritaikytos kalno šlaitui atremti. Namas netaisyklingo stačiakampio plano. Į pirmojo aukšto patalpas yra atskiri įėjimai, į antrojo aukšto patalpas, išdėstytas vienapus koridoriaus, veda pietinėje dalyje esantys laiptai. Name yra trys rūsiai su netinkuotais cilindriniais skliautais. Pirmojo aukšto dviejų patalpų skliautai renesansiniai, primena kupolinius kevalus. Nuo 1958 m. pastatas priklauso Istorijos ir etnografijos muziejui (dabar – Lietuvos nacionaliniam muziejui).
Pilininkas (horodničius) nuo XVI a. paklusdavo vaivados valdžiai. Pilininkas prižiūrėjo Aukštutinės ir Žemutinės pilies pastatus. Jis buvo vyriausias valdovui priklausiusios pilies teritorijos administratorius ir turėjo teisę laisvai disponuoti teritorijoje esančiais žemės plotais, jo teisme buvo tvirtinami žemės sklypų ar kitų nekilnojamojo turto objektų pirkimo, pardavimo, dovanojimo ar kiti finansiniai sandoriai, nagrinėjami jurizdikoje gyvenusių gyventojų kriminaliniai nusikaltimai. Pilininko pareigybė ilgainiui tapo nominali. XVII a. viduryje ir vėliau iki pat XVIII a. pabaigos jie vis rečiau reziduodavo Vilniuje, nes ir pilių reikšmė sumenko.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Burba, Domininkas. Nusikaltimai ir bausmės Vilniaus pilininko jurizdikoje XVIII amžiaus antrojoje pusėje. // Lietuvos pilys. – Vilnius, 2007. – T.3, p. 49 – 65.
- Kitkauskas, Napoleonas, Levandauskas, Vytautas, Tautavičius, Adolfas. Pilininko namas. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T.1, p. 51.
Labai idomu! 🙂