Balsiai yra šiaurės rytinė Viliaus miesto dalis. Šalia – Verkių regionis parkas ir Žalieji ežerai. 1993 m., kai rajonas buvo suskirstytas į gatves, jos pavadintos mitologinių būtybių vardais: Austėjos, Aukuro, Aitvarų, Alko, Ugnies, Žalčių, Žilvino, Bubilo, Dundulio, Ragės, Kaukų bei pan. Pagoniškais baltų dievybių vardais pavadinti vietovės gatves sugalvojo Balsių apylinkėse, Kryžiokuose, gyvenęs pasaulyje pripažintas tautosakos, baltų religijos ir mitologijos tyrėjas profesorius Norbertas Vėlius.
Balsių mitologinis parkas – poilsio ir kultūros zona – pradėtas formuoti 2007 m., tarp Balsių ir Žalčių, Balsių ir Žynių gatvių, aktyvios Balsių mikrorajono bendruomenės, jos vadovo Rimanto Mickos ir skulptoriaus Ryto Jono Belevičiaus iniciatyva. Šis skulptūrų parkas – pagoniškos mitologinės tematikos interpretacija – 2 ha ploto peizažinio tipo parkas (kraštovaizdžio architektas Eduardas Lozoraitis), kuriame eksponuojama apie 25 profesionalių Lietuvos ir užsienio skulptorių kūrinių baltų mitologijos temomis, simbolizuojančių vietovės gatvių pavadinimus. Čia dera didelė pieva (erdvė, kurioje galima poilsiauti, gulėti, žaisti, lakstyti), supilta kalvelė, plastiški takeliai, želdynai, vaikų žaidimo aikštelės ir menas ant žemės žmonėms (skulptūros, laisvai išdėstytos, kaip peizažo elementai). Parką iš vienos pusės juosia pusmėnulio formos kalva, specialiai supilta taip, kad ne tik paįvairintų lygų vietovės reljefą, bet ir taptų savotiška apžvalgos aikštele.
2008 m. surengtas tarptautinis granito skulptūrų simpoziumas tapo parko įkūrimo pradžia. Skulptūros ir mažosios architektūros elementai gana iliustratyvūs, pasakiški, nuosaikūs, atstovaujantys daugiausiai modernistinei meninei raiškai. Čia galima pamatyti Arvydo Ališankos, Mindaugo Aučynos, Ryto Belevičiaus, Girto Burvio (Girts Burvis), Karlio Ilės (Karlis Ille), Kęstučio Musteikio, Mykolo Piekuro, Gedimino Piekuro, Sauliaus Širvinsko, Kazio Venclovos, Mariaus Zavadskio ir kitų skulptorių iš granito, metalo, medžio sukurtus objektus.
Išsiskiria Kęstučio Musteikio „Alkas“, kur į lakonišką, rūsčių formų juodo akmens aukurą galima įsisprausti, pabuvoti, o Sauliaus Širvinsko „Žilvinas“ – iš didžiulių akmenų suręsta grandinė vilioja ja perbėgti – mitinio žalčio „kūnas“ pavojingai juda po kojomis. Skulptorius Girtas Burvis Balsių parkui sukūrė skulptūrą, skirtą baltų mitologijos dievybei Ragei – masyvus grubaus paviršiaus akmuo derinamas su gilaus reljefo intarpu, išsiskiriančiu juodo granito blizgesiu. S. Juraškos „Žynys“ – akmenyje iškaltas gana realistiškas barzdoto snaudžiančio senolio atvaizdas, kur ypatingą personažo charakterį simbolizuoja ant jo užkeltas akmuo – tarsi minčių našta.
Parke įrengti iš betoninių trinkelių pėsčiųjų takai, kuriuose įkomponuotos granitinės plokštės su mitologiniais-pagoniškais simboliais. 2008 m. Mitologinį parką pagonišku ritualu pašventino vyriausiasis Lietuvos krivis Jonas Trinkūnas.
Parkas kuriamas ir dabar. Kiekvienais metais Balsių bendruomenė, padedant Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus skulptorių sekcijai bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoms, organizuoja Tarptautinį granito skulptūrų simpoziumą lietuvių mitologijos tema. Vykstant simpoziumams, parke pastatoma naujų skulptūrų.
Bendruomenių kategorijoje konkurse „Darni aplinka 2010“ Balsių parkas buvo apdovanotas Darnios plėtros akademijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos kartu su partneriais organizuoto konkurso „Darni aplinka“ (Vilniuje prasidėjusios parodos „Miestas ir nekilnojamasis turtas“ metu).
Balsių mitologinių skulptūrų parkas – ne tik meno, bet ir socialinis reiškinys, skatinantis bendrauti, būti kartu, kurti ir puoselėti savo gyvenamąją aplinką.
Informacijos šaltiniai:
- Balsiuose – mitologinis skulptūrų parkas: [apie Balsių (Vilniaus m.) gyvenvietės bendruomenės įgyvendinamą kultūrinį projektą] // Respublika. – 2008, spalio 13, p. 19.
- Balsių bendruomenės mitologinis parkas
- Balsių „Mitologinis parkas”
- Balsių „Mitologinis parkas“
- Balsių parkas
- Marcišauskytė-Jurašienė, Jolanta. Vilniaus skulptūrų kelias. – Vilnius, 2014, p. 370.
- Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015, p. 229-230.
- Stančienė, Kristina. Mitologinių skulptūrų parkas: menas kurti ir būti kartu