Vienas iš Užupio simbolių yra bronzinė „Undinė“, kitaip dar vadinama Užupio mergele. Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje, priešais Užupio kavinės terasą. Ją 2002 m. sumanė sukurti kavinės šeimininkas skulptorius Romas Vilčiauskas. 2004 m. pakilęs Vilnelės vanduo nuplukdė „Undinę“, bet narai ją surado.
Morta Baužienė pažymi, kad lyginant su Nerimi, Vilnia tiltų turėjusi daugiau. Užupį su kairiuoju Vilnios krantu šiuo metu jungia 8 tiltai. Pirmasis Bernardinų ansamblį su malūnų gatve jungiantis tiltas buvo pastatytas 1692 metais. Tai buvo galerija uždengtas pėsčiųjų tiltelis. Iki mūsų dienų išlikęs metalinis pastatytas 1880 m. Jo statybai vadovavo inžinierius Ivanas Levickis.
Šis Užupio tiltas per Vilnią yra XX a. pradžios. Jis jungia Senamiestį su Užupiu. Metalinis sijinis. Ilgis 19, 3 m. Pagrindinės laikančiosios konstrukcijos – dvi plieninės dvitėjinio skerspjūvio kniedytos sijos. Jų aukštis 1, 84 m. Tilto paklotas susideda iš monolitinės briaunotos 0, 2 m storio gelžbetoninės plokštės, ant jos esančio hidroizoliacijos sluoksnio ir 0, 08 m asfaltbetonio dangos. Šaligatviai įrengti ant metalinių gembių, pritvirtintų ant pagrindinių sijų išorinių pusių. Važiuojamosios dalies plotis 6, 5 m. Šaligatvių – po 1, 35 m. Pirmą kartą Užupio tiltas minimas LDK 1605 metų privilegijoje. Nuo tada šioje vietoje stovėjo mediniai tiltai. Jie dažnai keitė vienas kitą, nes susidevėdavo, sudegdavo, buvo nunešami potvynių.
XIX .a pabaigoje miesto dūma nutarė statyti metalinį tiltą. Statybai vadovavo inžinierius J. Malinovskis, mūrinių atramų statybai – rangovas O. Andrejevas, perdangos metalines konstrukcijas gamino Baltstogės fabrikanto A. Večereko įmonė. 1901 metų sausio 23 dieną pasirašytas tilto priėmimo aktas. Tiltas buvo išbandytas statine ir dinamine apkrova: ant tilto sukrauta grindinio akmenų, žingine ir risčia žygiavo ugniagesių vežimai su vandens pripiltomis statinėmis. Apie 1955 metus tiltas rekonstruotas. Vilniuje šis tiltas yra ypač populiari vieta kabinti spynas. Pats tiltas trumpas, tad per jį nesunku pernešti nuotaką, o vieta labai tinkama fotografuotis dėl gražios aplinkos. Spynų ant tilto susikaupia itin daug. Nuo tilto nuimtos spynos Vilniaus miesto savivaldybės nurodymu vežamos į metalo laužą.
Dabar, galima sakyti, kad tai paradiniai Užupio Respublikos vartai. 1996 m. tiltas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Unikalus objekto kodas: 16768.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Baužienė, Morta. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. – Vilnius, 2012. – P. 17.
- Grigolytė, Rūta. Užupio tiltas vėl „apaugęs“ jaunavedžių spynomis.
- Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015. -P. 196.
- Sinkevičiūtė, Aida. Lietuvos tiltų statybos raida ir architektūros bruožai Magistro baigiamasis darbas.
- Stepanavičius, Algirdas. Užupio tiltas. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T.1, p. 548 – 549.