2009 m. gegužės 29 d. Vilniuje atidaryta Konrado celė, neseniai pastatytame, tarp Švč. Trejybės unitų bažnyčios ir viešbučio „Pas bazilijonus“, pastate. Vienuolyno celė, kurioje kalėjo poetas, vadinama Adomas Mickevičiaus poemos herojaus Konrado vardu. Joje yra dvi ekspozicijos. Viena įrengta kaip kalėjimo kameros imitacija, kitoje – fotostenduose pateikta informacija apie Aomo Mickevičiaus gyvenimą Vilniuje, filomatų ir filaretų bylą. Muziejaus ekspozicijos autorė – Varšuvos A. Mickevičiaus literatūros muziejaus bendradarbė Jolanta Pol. Dabartinė Konrado celės ekpozicija tik simboliškai žymi tarpukariu daug diskusijų kėlusios Konrado celės vietą.
Prostačiatikiška valstybės politika lėmė palaipsninį unitų konfesijos sunaikinimą. Šie įvykiai palietė ir Švč. Trejybės vienuolyną iš kurio Bazilijonai buvo išvaryti dar 1821 m. Jų šventovėje įkurta stačiatikių Apreiškimo cerkvė, vyrų vienuolyno sparne įrengtas kalėjimas, kuriame siautėjant filomatų bylai 1823—1824 m. kalinti Vilniaus universiteto studentai. Tarp jų ir vienas iš garsiausių lenkų poetų – Adomas Mickevičius. Dar studijuodamas Vilniaus universitete A. Mickevičius buvo vienas iš 1817 m. įkurtos slaptos filomatų draugijos steigėjų. Slaptoji draugija savo uždaviniu laikė savišvietą ir moralinį tobulėjimą, drauge puoselėjo anticarines nuotaikas. 1823 m. carinei valdžiai išsiaiškinus apie slaptąsias studentų organizacijas, su kitais nariais buvo suimtas ir A. Mickevičius. Jis Švč. Trejybės Bazilijonų vienuolyne buvo kalinamas nuo 1823 lapkričio 4 d. iki 1824 m. balandžio 21 d. Žinoma, kad papirkę sargybinius, naktimis poeto kameroje rinkdavosi bičiuliai filomatai. A. Mickevičius vėliau aprašė šiuos įvykius 1832 m. sukurtos poemos „Vėlinės“ III dalyje. 1987 m. bazilijonų vienuolynas buvo iš esmės perstatytas.
Vienuolyno celėje Nr. 4, kurioje kalėjo A. Mickevičius „įkalino“ ir pagrindinį Vėlinių III dalies veikėją. Būtent ant šios celės sienos, poemos „Vėlinės“ herojus kalinys – Gustavas vėlinių dieną paliko įrašą, žymintį vidinį jo pasikeitimą, ir pasivadino Konradu (pagal „Konrado Valenrodo“ veikėją, kuris yra kovotojas už savo tautos laisvę): „Gustavas mirė 1823 m. lapkričio 1. Čia gimė Konradas 1823 lapkričio l“. Šiame kūrinyje poetas aprašė sumaištį ir represijas, kurias teko patirti filomatų bylos metu. Lietuvos vardu pavadintame prologe ir kitose trijose scenose veiksmas vyksta Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje bei Bazilijonų vienuolyne. Daugelio veikėjų prototipai – istoriniai asmenys, poeto bičiuliai. Kadangi bazilijonų vienuolyno pastatas buvo ne kartą pertvarkomas, ilgainiui pradėta diskutuoti dėl vietos, kur buvo kamera, kurioje kalėjo poetas.
Trečiajame XX a. dešimtmetyje prof. J. Kloso nustatytoje, literatūros prof. Stanislavo Pigonio (Stanisław Pigoń) archyvinės medžiagos tyrimais patvirtintoje patalpoje, buvo atidengta paminklinė lenta su lotynišku užrašu iš „Vėlinių“ III dalies: „D. O. M. Gustavus / obiit M.D.CCC.XXIII / calendis Novembris / Hic natus est / Conradus / M.D.CCC.XXIII / Calendis Novembris“ (liet. „Dievui Geriausiajam, Didžiausiajam. Gustavas mirė 1823 lapkričio 1. Čia gimė Konradas 1823 lapkričio 1“. 1992 m. Bazilijonų vienuolyno kieme pakabinta papildoma lentelė su įrašu „Šiame pastate nuo 1823-X23 iki 1824-IV-21 kartu su kitais filomatais buvo kalinamas Adomas Mickevičius. Čia vyksta „Vėlynių“ III dalies veiksmas“.
Šiandien Švč. Trejybės bažnyčia ir vienuolynas vėl teisėtai priklauso unitų religinei bendruomenei, kurios centras persikėlęs į Ukrainą. Todėl ir Vilniuje veikiantys Bazilijonai glaudžiai susiję su Ukraina. Šiandien vienuolyno pastatuose įsikūręs viešbutis „Pas Baziljonus“ bei restoranas „Dom minestra“ dėmesį traukiantis išskirtiniais patiekalais, gaminamais pagal senus vienuolių receptus. Legendinėje tarpukario metų Konrado celėje įrengtas viešbučio kambarys.
Informacijos šaltiniai:
- Konrado celė.
- Muziejus ekspozicija „Konrado celė“, skirtas Adomui Mickevičiui.
- Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015. – 294, [2] p.: 173.
- Pocevičius, Darius. 100 istorinių Vilniaus reliktų. – Vilnius, 2016. -P. 568-569, 660-663.
- Švč. Trejybės bažnyčia ir Bazilijonų vienuolynas: pamirštoji unitų šventovė.
- Teisybė ar neteisybė apie Konrado celę?