1994 m. priešais Rasų kapines pagal architektų Mariaus Šaliamoro ir Vytauto Nasvyčio projektą pastatyta šventykla, kuri priklauso tradicine Lietuvoje nelaikomai Naujajai apaštalų bažnyčiai. Šis 1863 m. Hamburge susikūręs judėjimas – tai krikščioniška denominacija, susikūrusi XIX amžiuje Jungtinėje Karalystėje, su atkurta apaštalų tarnyste, ji save laiko išskirtine, svarbiausia šių dienų Bažnyčia. Liturgijų ir pamaldų tvarka turi daug katalikų ir protestantų liturginių elementų. Bažnyčiai vadovauja vyr. apaštalas, jis skiria kitus apaštalus (šiuo metu jų per 200) ir turi įgaliojimus kaip Jėzaus Kristaus vietininkas vadovauti bažnyčiai. Bažnyčios struktūra yra švelniai hierarchinė, primenanti katalikų Bažnyčią, vyriausiasis apaštalas yra įvardijamas apaštalo Petro įpėdiniu, kaip ir Romos popiežius. Nuo 2013 m. Naujajai apaštalų bažnyčiai vadovauja prancūzas Jean-Luc Schneider. Naujosios apaštalų bažnyčios istorija siekia XIX a. viduryje Anglijoje prasidėjusį irvingistų judėjimą, dar vadintą „Katalikiška apaštališka bažnyčia“. Galima išskirti dvi judėjimo šakas: viena jų – apie patį Londono presbiterionų kunigą Irving‘ą susibūrę jo pasekėjai, kita – katalikų Bavarijos kunigo George Lutz‘o pasekėjai.
E. Irvingas sukūrė pirminę bendruomenės struktūrą, kurioje svarbiausi yra 12 apaštalų, įšventintų pagal privačius apreiškimus (1832 m. įšventinti pirmieji apaštalai). Tikėta, kad apaštalai sulauks antrojo Kristaus atėjimo, tačiau iš dvylikos apaštalų likus šešiems, šie naujų šventinti nesutiko. 1863 m. Hamburge Vokietijos bendruomenių atstovai įšventinę savo apaštalą, sukėlė judėjimo skilimą (Naująja apaštalų Bažnyčia įvardinama Vokietijos bendrija). Lietuvoje Naujoji apaštalų bažnyčia savo veiklą pradėjo XX a. pradžioje. 1902 m. pirmoji bendruomenė įsikūrė Karaliaučiuje, 1906 m. – Šilutėje, 1937 m. – Klaipėdoje ir Kybartuose. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia oficialiai Lietuvoje pradėjo veikti 1991 m., dar po trejų metų įšventinti maldos namai Vilniuje, kur ir yra bažnyčios centras. Ši srovė tradiciškai stipri vokiškai kalbančiose šalyse, jos centrinė būstinė yra Šveicarijoje, Ciuriche, tačiau taip pat labai daug narių visame pasaulyje, iš jų Lietuvoje 2009 m. buvo apie 500 žmonių, priklausančių 23 bendruomenėms. Pamaldos Vilniaus bažnyčioje vyksta reguliariai kiekvieną sekmadienį 10:00.
Informacijos šaltiniai:
- Albertas Kazlauskas „Vilniaus gatvės gyvos. Gidas po miesto periferiją“, Gatvės gyvos, Vilnius, 2017, p. 140.
- Lietuvos Naujoji apaštalų bažnyčia.
- Naujoji apaštalų bažnyčia.
- Pažinkime: Naujoji apaštalų bažnyčia.
- Religijotyrininkas: Seime bandoma suteikti valstybės pripažinimą katalikais apsimetančiai bendruomenei.
- Netradicinės religijos siekia valstybės pripažinimo.