Tyzenhauzų rūmai (Tyzenhauzų – Fitinhofų rūmai)

Vokiečių ir Trakų gatvių kampe stovi didelis, trijų aukštų, ankstyvojo klasicizmo pastatas – Tyzenhauzų rūmai.

Tyzenhauzai (Tiesenhausen, Tysenhausenhauz) – iš Holšteino vokiečių kilusi giminė, suvaidinusi didelį vaidmenį Livonijos (Latvijos ir Estijos), Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) bei Rusijos valstybiniame gyvenime.

Gotikinis namas šioje vietoje minimas dar 1579 m. šaltiniuose. Dar XVI a. pradžioje čia stovėjęs pastatas priklausė Albertui Goštautui. Išmirus Goštautams Žygimantas Augustas valdą padovanojo Barborai Radvilaitei – Goštautienei, po kurios mirties ji vėl atiteko valstybei. 1690 m. rūmai jau priklausė LDK kardininkui Jurgiui Tyzenhauzui.

XVIII a. antrojoje pusėje namą ir jo liekanas iš esmės perstatė ir išplėtė Antanas Tyzenhauzas. Projekto autorius galėjo būti tarnavęs pas Tyzenhauzą Verenos architektas Džiuzepė de Sakas.

1789 m. rūmai atiteko generolianei fon Fitinhofienei (buvusiai Zabielienei), todėl kartais rūmai vadinami Fitingofų rūmais. 1790 m. ji rūmus rekonstravo pagal architekto Martyno Knakfuso prajektą ir jie įgijo dabartinę išvaizdą. Sidabrinė rūmų salė buvo vienas iš XIX a. pradžios Vilniaus, kaip universitetinio miesto ir saloninės kultūros, centrų. Apie 1807 m. buvo šiek tiek pakeistas interjeras; padaryta nauja laiptinė. XIX a. antrojoje pusėje pastatas pritaikytas krautuvėms – pakeistos langų ir durų angos. Lenkų valdymo laikais rūmų antrame ir trečiame aukšte buvo Sokolovskio viešbutis. Tyzenhauzų rūmuose iki 2009 m. veikė Vilniaus komercinio arbitražo teismas (Sokolovskio viešbučio patalpose).

Pastatas išsiskiria savo dydžiu. Kampe stovintiems rūmams būdinga ankstyvojo klasicizmo stilistika: griežtas simetriškumas, ritmiškai langų ir rustų skaidomos plokštumos, proporcijų monumentalumas. Reprezentaciniai fasadai atgręžti į Vokiečių ir Trakų gatves. Tyzenhauzų – Fitinhofų rūmų fasadų elementai (rustuotas pirmas aukštas, paradiškas II – III aukštų tarpsnis ir turtingas frizas) sudaro darnią visumą.

Informacijos šaltiniai:

  1. Vilniaus rūmų istorija.
  2. Tyzenhauzų rūmai.
  3. Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvių istorija : Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės. – Vilnius: Charibdė, [2008], p. 196-208.
  4. EPD’2006 metu visuomenei pristatomi objektai Vilniaus apskrityje.
  5. Rimvydas Petrauskas. Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos. Tyzenhauzų giminės istorija: statė dvarus ir gilino Nemuno vagą.
  6. Vokiečių gatvės kiemai.

Leave a Reply