Tarybų Sąjungai 1940 m. birželio mėn. okupavus Lietuvą, buvo pradėta terorizuoti ir naikinti krašto gyventojus, imtasi represijų prieš okupacinio režimo priešininkus. Politinės represijos buvo taikomos žmonėms, kuriuos okupacinis režimas pripažino pavojingais TSRS valstybei ir politinei santvarkai. Lietuvos gyventojai buvo suskirstyti į okupacinei valdžiai ištikimus ir priešiškus sluoksnius pagal politinius, socialinius ir kitus kriterijus. Lietuvos Respublikos politikai, valstybės tarnautojai, įvairių įstaigų darbuotojai, politinių ir visuomeninių organizacijų nariai, karininkai, mokytojai, dvasiškiai, ūkininkai, verslininkai ir kiti aktyvūs, savarankiški, turėję nuosavybės asmenys buvo pripažinti priešiškais ir pavojingais Tarybų Sąjungos valstybei ir valdžiai. Jie buvo registruojami, skirstomi į represuojamų žmonių kategorijas, apskaitomi ir jiems buvo taikomos įvairios represinės priemonės. Okupuotos Lietuvos gyventojai ypač nukentėjo nuo trėmimų – masinių represijų akcijų.
Lietuvos gyventojų trėmimai – tai administracine, neteismine tvarka vykdytas organizuotas, prievartinis ir masinis žmonių ir šeimų išvežimas iš jų nuolatinių gyvenamųjų vietų ir įkurdinimas okupacinės valdžios nustatytose atšiauriose, netinkamose gyvenimui ar mažai apgyvendintose TSRS vietovėse. Trėmimais buvo siekiama iš Lietuvos pašalinti okupantams opozicines žmonių grupes, konfiskuoti jų turtą, pakeisti okupuotos Lietuvos socialinę ir tautinę sudėtį, tuo pačiu nutautinti ir asimiliuoti Lietuvą, įbauginti lietuvių tautą ir užgniaužti pasipriešinimą okupaciniam režimui. 1941 m. gegužės–birželio mėn. žmonių deportacijos buvo vykdytos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vakarų Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje ir Moldavijoje.
Masiniai trėmimai prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., šeštadienį, vienur antrą, kitur trečią valandą ryto. Deportaciją vykdė LTSR ir iš TSRS atvykę represinių struktūrų pareigūnai, jiems padėjo Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos kariai, aktyviai talkino komunistų partijos vietos aktyvas.
Birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1940–1953 m. laikotarpiu iš Lietuvos buvo ištremta 131 600 žmonių. 1948 m. gegužės 22 d. 4 valandą ryto įvykdytas didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas, kurio metu panaudojus gyvulinius vagonus ištremta apie 40 tūkst. žmonių. Tarp jų – 10 897 vaikai iki 15 metų. Kas dešimtas Lietuvos tremtinys buvo vaikas. Kelyje į tremtį ir tremtyje žuvo apie 5000 Lietuvos vaikų. Dar apie 156 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo įkalinta. Taigi, bendras deportuotų asmenų skaičius priartėjo prie 300 tūkst.
Ištremtieji buvo fiziškai naikinami kalėjimuose, lageriuose ir specialiose tremties vietose. 33,59 proc. tremtinių grįžo į Lietuvą, 26,5 proc. žuvo tremties ir kalinimo vietose, beveik 40 proc. tremtinių likimas nežinomas, bet manoma, kad didesnė dalis jų žuvo arba mirė.
Vilniuje, Aukų gatvėje šalia Genocido aukų muziejaus, stovi Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pastangomis sukurtas paminklas Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems 1942–1956 m. Jakutijoje. Paminklo projekto autoriai – skulptorius Jonas Jagėla ir architektas Algis Vyšniūnas.
Keletą metų Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ ir Jakutijos lietuvių bendrijos „Gintaras“ iniciatyva buvo ruošiamasi Jakutsko mieste pastatyti paminklą Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems Jakutijoje. 2003 m. buvo gautas Jakutsko miesto mero pritarimas ir garantija skirti vietą paminklui. 2005 birželio mėn. paminklas buvo pagamintas, tačiau iš Lietuvos taip ir nepajudėjo. Jakutsko miesto valdžia, gavusi Rusijos Federacijos Prezidento administracijos nurodymą, kad paminklas Lietuvos tremtiniams nepageidautinas, pakeitė savo nuomonę ir atsisakė jį priimti.
Po ilgų tinkamos vietos ieškojimų – dabar jau Lietuvoje, paminklas pastatytas Vilniuje Aukų gatvėje šalia Genocido aukų muziejaus.
Paminklo kompozicija primena kiekvieno lietuvio namuose buvusį medinį pastatomą kryželį – įprastą kančios ir gyvybės simbolį. Po kelis kartus jakutų, lietuvių, rusų ir anglų kalbomis iškaltas tekstas – „Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems 1942–1956 m. Jakutijoje“ nenutrūkstama juosta sukasi aplink paminklą. Šis tekstas, kertantis pasvirusias šviesias ir tamsias vertikales, ir sukuria simbolinį kryžių, primenantį dramatišką Lietuvos tremtinių likimą amžinojo įšalo žemėje.
Informaciniai šaltiniai: