Įsteigti Verkių valdose Kristaus kančios kelio stotis sumanyta kaip padėkos Viešpačiui ženklą už pergalę prieš rusų kariuomenę 1655–1661 m. Rusijos ir Lietuvos kare. 1662 m. Verkių valdose tam buvo skirta apie 170 ha žemės, Vilniaus kapitula Kalvarijų statyboms paskyrė vienkartinę dotaciją. Verkių apylinkių kalneliai buvo pervadinti Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų kalno vardais, o Baltupio upeliui suteiktas Cedrono vardas. Pirmoji medinė bažnyčia bei koplyčios pastatytos iki 1669 m.
Vilniaus vyskupo (anksčiau ir Žemaičių vyskupo) Aleksandro Kazimiero Sapiegos iniciatyva prižiūrėti Verkių Kalvariją ir globoti piligrimus 1668 m. buvo pavesta Vilniaus Šventosios Dvasios konvento dominikonams. Po metų Kalvarijų ansamblis visiškai perduotas Dominikonų ordino žinion.
1669 m. birželio 9 d., per Sekmines, Kalvarijos buvo iškilmingai pašventintos.
1675 m. Vilniaus vyskupiją adminstravęs Mikalojus Steponas Pacas perdavė jas iš Varšuvos atvykusiems dominikonams observantams, priklausiusiems Šv. Liudviko Bertrando kongregacijai. Tais pačiais metais visas Kalvarijų kompleksas sudegė, todėl Verkiuose įsikūrę naujieji šeimininkai ėmėsi jį atstatyti. Buvo pradėta statyti pirmoji mūrinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir vienuolynas, 1683 m. gauta aukų mūrinės Kristaus kapo koplyčios ir mūrinio Švč. Mergelės Marijos namelio statybai.
XVII–XVIII amžių sandūroje iškilo trinitorių vienuolynas su Švč. Trejybės bažnyčia, veikusiai kaip Verkių dominikonų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios filija.
1755 m. Kalvarijos buvo grąžintos dominikonams observantams.
1772 m. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir 20 koplyčių buvo pašventintos.
1962 m., sovietų valdžios nurodymu Kalvarijų koplyčios, išskyrus keturias, stovinčias arčiausiai bažnyčios, buvo išsprogdintos, o 1963 m. – galutinai nugriautos. 1990–2002 m. nugriautos koplyčios buvo atstatytos.
Informaciją parengė:
Augustė Juodėnaitė
Informaciniai šaltiniai:
- Motuzas, Alfonsas. Kalvarijų Kryžiaus Keliai Lietuvoje.
- Pamaldumo istorija.
- Taškūnas, Vincentas. Vilniaus Kalvarijos arba Kryžiaus Keliai. – Vilnius, 1932. – 64 p.
- Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias.