Riešės upė ir jos slėnis

Riešės upė teka Vilniaus rajono ir miesto savivaldybių teritorijose, Riešės aukštumoje. Tai Neries dešinysis intakas. Riešės ilgis – 23 km, baseino plotas – 86 km2. Išteka iš Riešės ežero šalia Sudervės. Aukštupys teka į šiaurės rytus, vidurupis nuo Didžiosios Riešės pasuka į pietryčius, prateka per Gulbino ežerą, žemupys ties Dvarykščiais pasuka į pietus ir įteka į Nerį ties Staviškėmis. Žemupyje Riešė išsišakoja į dvi vagas. Ties Verkių Rieše, 3 km nuo žiočių, nuo Riešės atsišakoja 5 km ilgio Turniškių upelis, įtekantis į Nerį ties Verkiais. Toks upelio dvišakumas žemupyje hidrografų vadinamas bifurkacija ir yra gana retas reiškinys Lietuvoje. Vidutinis Riešės vagos nuolydis 3,2 m/km, vidutinis debitas žiotyse 0,69 m3/s (kartu su Turniškių upeliu – apie 1 m3/s).

Iki Mažųjų Gulbinų gyvenvietės Riešės vaga reguliuota, primena griovį. Plotis 5–6 m, gylis iki 1,5–2,1 metro. Ties Riešės gyvenviete, 13 km nuo žiočių, įrengtas 5,5 ha ploto Riešės tvenkinys. Apie 9 km ilgio atkarpoje nuo Mažosios Riešės iki Gulbino ežero upė teka 0,5–1 km pločio rininiu kloniu. Jo dugnas anksčiau buvo stipriai užpelkėjęs, bet sovietinės melioracijos metu (apie 1960 m.) pelkės buvo nusausintos ir jų vietoje įrengtos pievos. Upės vagos nuolydis šioje atkarpoje mažas – vos 1,5 m/km. Žemiau Gulbino ežero Riešės vaga natūrali, vingiuota ir susiaurėjusi. Riešės atkarpos nuo Gulbino ežero iki žiočių ilgis apie 8,3 km. Vagos nuolydis čia padidėja iki 5 m/km. Upė teka palyginti siauru (0,2–0,5 km) ir giliu (iki 40 m) stačiašlaičiu dubakloniu, kuris ties Verkių Rieše išsišakoja į du gilius klonius. Juose savo slėnius išgraužė Riešės žemupys ir Turniškių upelis.

Rieses_zemupio_zemelapis

Riešės upės slėnis nuo Kalino iki žiočių priklauso Verkių regioniniam parkui. Iš viso saugoma 10,6 km ilgio Riešės upės atkarpa bei Turniškių upelis su tvenkinių sistema. Nuo Gulbino ežero iki santakos su Nerimi Riešė yra ypač graži, išlaikiusi natūralumą. Raiški ir natūrali Riešės slėnio atkarpa nuo Gulbino ežero iki Verkių Riešės saugoma Riešės hidrografiniame draustinyje (126 ha).

Pati natūraliausia mišku apaugusi Riešės slėnio dalis nuo Gulbino ežero iki Dvarykščių (3,6 km, 37 ha) paskelbta europinės svarbos saugoma teritorija. Čia ypač saugomos Europos mastu nykstančių rūšių – pleištinės skėtės, ovaliosios geldutės bei mažosios suktenės populiacijos ir buveinės. Šioje teritorijoje taip pat sutinkama pievinė varlė, smailiasnukė varlė. Upėje gyvena apie 70 vandens gyvūnų rūšių. Tai įvairūs bestuburiai: moliuskai, vėžiagyviai, blakes, vabalai ir kt. Aplinkinėse miškingose teritorijose be įprastų rūšių, gyvena saugomos paukščių rūšys: juodoji meleta, jerubė, taip pat žalioji meleta. Riešės upės pakrantėse gyvena bebrai, ūdros ir kanadinės audinės, taip pat sutinkami reti šikšnosparniai – Natuzijaus šikšniukai.

Žemiau Verkių Riešės driekiasi Turniškės valstybinis kraštovaizdžio draustinis (337 ha). Šio draustinio tikslas – išsaugoti sukultūrintą unikalaus dvišakio Riešės – Turniškės upelio paslėnį su valstybės saugomu Naujųjų Verkių popieriaus fabriko statinių kompleksu ir jo vandens įranga.

Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas – seniausias veikiantis popieriaus fabrikas Lietuvoje. 1834 m. Naujuosiuose Verkiuose, Riešės upės žemupyje buvo įkurta popieriaus manufaktūra, kuri sparčiai plėtėsi ir XIX a. antroje pusėje tapo viena stambiausių Vilniaus krašte.

Riešės upės ir Turniškių upelio vanduo nuo seno suko vandens malūnų ratus. XX a. pradžioje vandens malūnai veikė ties Didžiąja Rieše, Dvarykščiais bei Turniškių upelio žemupyje. Turniškių upelio žemupyje buvo įrengta tvenkinių sistema, priklausiusi Verkių dvarui. Tvenkiniai buvo naudojami žuvininkystei bei vandens malūnams sukti. Šiandien šie tvenkiniai užžėlę, vietomis užpelkėję.

Riešės upė naudojama vandens turizmui. Maždaug pusdienio trukmės vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems ir patirtį turintiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės – baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Plaukti galima pavasarį ar po smarkesnių liūčių, nes vasarą upė nusenka.

Informaciją parengė:

LEU Geografijos ir turizmo katedros lektorius Marijus Pileckas

LEU geografijos specialybės III kurso studentė Ligita Brazytė

Informaciniai šaltiniai:

  1. 1:25 000 mastelio 1925 metų Rešės topografinis žemėlapis (lenkų k.). Rejon Wilno XXII-18-I (2) – Rzesza. Warszawa, 1925 r.
  2. Baškytė, Rūta, Kavaliauskas, Paulius. Vilniaus regioniniai parkai: atgyja, vilioja, dabina.  – Vilnius, 2002. -84 p.
  3. Guobytė, Rimantė. Vilniaus miesto kvartero geologija ir geomorfologija
  4. Lietuvos reljefo žemėlapis © UAB Hnit Baltic, 2016.
  5. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras
  6. Lietuvos upės: Riešė
  7. Riešė (upė) // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2011. -T. XX , 69 p.
  8. Verkių regioninio parko svetainė

Leave a Reply