Memorialinė skulptūra kunigaikščiui Gediminui katedros aikštėje pastatyta 1996 m. Skulptūros autoriai − Amerikos lietuvis Vytautas Kašuba, Mindaugas Šnipas.
Gediminas – vienas garsiausių ankstyvųjų LDK kunigaikščių, gyvenęs apie 1275–1341 m. Lietuvos didysis kunigaikštis (1316–1341 m.). Gediminaičių dinastijos pradininkas. Titulavosi lietuvių ir rusų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Popiežius Jonas XXII jį vadino lietuvių ir daugelio rusų karaliumi. LDK valdant Vyteniui galėjo būti jo submonarchas.
Valdant Gediminui LDK buvo įtvirtinta didžiojo kunigaikščio valdžia, kuri rėmėsi žemvaldžiais feodalais. Gediminas santykius su žymiausiais kunigaikščiais reguliavo sutartimis. Siekė sudaryti geresnes sąlygas plėsti ir gerinti žemdirbystei, augti miestams, plėtoti amatams, prekybai, kultūrai; savo laiškais į Lietuvą kvietė užsienio pirklius, amatininkus. Sustiprino Vilniaus Aukštutinę pilį, o Vilnius tapo nuolatine LDK sostine. Pasak padavimo, Gediminas – Vilniaus įkūrėjas. Manoma, kad padavimas atspindi laiką, kai Gediminas iš Trakų persikėlė į Vilnių, t.y. tapo didžiuoju kunigaikščiu). Stengėsi sudaryti atskirą nuo Maskvos Stačiatikių bažnyčios metropoliją su centru Naugarduke. Kontroliavo stačiatikių vienuolyną Vilniuje.
Gediminas pirmasis iš Lietuvos valdovų ėmėsi kontrpropagandinių priemonių prieš vokiečių riterių agresiją į baltų žemes. Laiškuose popiežiui tvirtino, kad šie siekią ne Lietuvą pakrikštyti, o ją užgrobti; pareiškė norą krikštytis, jei bus nutraukta agresija. Valdant Gediminui prieš jį buvusi LDK teritorija, daugiausia prijungtų į rytus esančių slaviškų žemių sąskaita, padidėjo dvigubai.
Informaciją parengė:
Vilius Šadauskas
Informaciniai šaltiniai:
- Gediminas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. –Vilnius, 2004. -T.6, p. 470–472.
- Nikžentaitis, Alvydas. Gediminas. –Vilnius, 1989. – 128 p.