Baltupis, dar vadinamas Cedronu, yra 3,5 km ilgio dešinysis Neries intakas. Tai vienintelis nepaverstas kanalu Vilniaus upelis, esantis tankiai apgyventoje miesto teritorijoje. Baltupis išteka miškingame Sudervės kalvyno šlaite tarp Fabijoniškių ir Baltupių mikrorajonų. Teka rytų kryptimi, vingiuodamas pagal Sudervės kalvyno ir Neries klonio sandūrą, kerta Geležinio Vilko ir Kalvarijų gatves, prateka senąjį Baltupių kaimą ir Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelią, kol įteka į Nerį ties Trinapolio Švč. Trejybės bažnyčia ir trinitorių vienuolynu.
Upelio ištakos yra 151 m aukštyje virš jūros lygio, o įtekėjimas į Nerį yra 89 m absoliutiniame aukštyje. Taigi, aukščio skirtumas tarp ištakų ir žiočių sudaro 62 metrus, o vidutinis upelio vagos nuolydis net 17,7 m/km. Toks nuolydis Lietuvoje laikomas dideliu, jis būdingas aukštumų upeliams. Esant tokiam nuolydžiui net ir nevandeninga tėkmė gali išgraužti gilų slėnį.
Upelio aukštupiui išsaugoti Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. nutarimu buvo įsteigtas 29,6 ha ploto Baltupio aukštupio kraštovaizdžio draustinis, kurio tikslas – išsaugoti upelio aukštupio aplinką, tarp kalvų vingiuojantį gilų upelio slėnį su šlaituose esančiomis pievomis ir pavieniais šimtamečiais ąžuolais. Seniau čia plytėjusios pievos ilgainiui buvo apleistos. Šiuo metu didesnė draustinio dalis užaugusi mišku.
Upelio vidurupis tarp Geležinio Vilko ir Kalvarijų gatvių naudojamas gyventojų poilsiui. Čia apie 1980 m. buvo įrengtas 2 ha. ploto Cedrono tvenkinys, kuriame galima žvejoti ir maudytis. Aplink natūralią upelio vagą tarp Geležinio vilko gatvės ir tvenkinio plyti senas ir gražus lapuočių miškas – jame auga liepos, ąžuolai, klevai, baltalksniai, sutinkamos retos augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Ši vertinga augimvietė (4 ha) saugoma valstybės.
Pažintine prasme įdomiausias ir vizualiai gražiausias upelio žemupys. Čia upelis stipriai vingiuoja, suformuoja gilų V formos slėnį, teka per senąjį Baltupių kaimą, Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelią, Trinapolio Švč. Trejybės bažnyčią ir trinitorių vienuolyną. Kalvarijų Kryžiaus kelias ir jo aplinka – taigi ir Baltupio žemupys – saugoma Verkių regioniniame parke, Kalvarijų istoriniame draustinyje. Ši Baltupio (Cedrono) atkarpa turi sakralinę reikšmę. Penktoji Kryžiaus kelio stotis įrengta Baltupio žemupyje – ji simbolizuoja Cedrono upelį Jeruzalėje (iš to kilo antrasis upelio pavadinimas).
Tikima, kad šioje vietoje upelio vanduo turi stebuklingų, gydomųjų galių – gydo akių ligas. Kadaise ant Cedrono upelio kranto stovėjo medinė Kristaus skulptūra. Pro ją maldininkai eidavo keliais, toliau brisdavo per upelį ir gerdavo jo vandenį. Ir dabar per Sekmines pamaldų metu stengiamasi perbristi upelį ar bent jame nusiprausti. Žinoma, upelio vandens gerti nerekomenduojama – tam daug geriau tinka netoliese esančio Trinapolio šatinio vanduo – tačiau kojas įmerkti, pabraidyti ir atgaivinti tikrai galima.
Nėra abejonės, kad Baltupio šventumas kyla iš ankstesnių laikų, nei jo pakrante nusidriekė Kristaus kančios kelias – kelių kilometrų ilgio upelis kilpuoja, bet didžiąją tėkmės dalį srūva rytų link, t.y. teka įsauliui. Tai svarbi šventų, gyvybę teikiančių versmių, kurias nuo seno šventomis laikė ir jų vandeniu gydėsi mūsų protėviai, ypatybė.
Informaciją parengė:
LEU Geografijos ir turizmo katedros lektorius Marijus Pileckas
LEU geografijos specialybės III kurso studentė Gabrielė Gurskaitė
Informaciniai šaltiniai:
- 1:25 000 mastelio 1933 metų Vilniaus topografinis žemėlapis (lenkų k.). Wilno, Pas 30 – Slup 40-C. – Warszawa, 1933 .
- Baškytė, Rūta, Kavaliauskas, Paulius. Vilniaus regioniniai parkai: atgyja, vilioja, dabina. – Vilnius, 2002.- 84 p.
- Guobytė, Rimantė. Vilniaus miesto kvartero geologija ir geomorfologija.
- Lietuvos reljefo žemėlapis © UAB Hnit Baltic, 2016.
- Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras
- Pasižvalgymai po Vilnių: Miesto mikrorajonai
- Vaitkevičius, Vykintas.Neris: 2007 metų ekspedicija. -Vilnius, 2012. – Kn. 2.- 322 p.
- Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – 783 p.
- Verkių regioninio parko svetainė
- Vilniaus miesto saugomos teritorijos
- Vilnijos vartai: Jeruzalė