Tuskulėnų dvaro teritorija – tai sovietinių okupantų brutalumą ir žiaurumą liudijanti vieta. Čia 1944–1947 m. slapta buvo užkasti NKGB (MGB) vidaus kalėjime vykdant mirties bausmę nužudyti žmonės.
Dauguma jų (613) buvo kaltinami ir nuteisti pagal RSFSR Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį „Tėvynės išdavimas“. Mirties nuosprendžius vykdžiusi specialioji grupė, sudaryta iš NKGB (MGB) A skyriaus darbuotojų, po egzekucijų savo aukas slapta užkasdavo masinėse kapavietėse buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Duobės būdavo iškasamos iš anksto, kai kurios jų naudojamos net kelis kartus. Tokiais atvejais, sumetus aukas, duobės būdavo užpilamos kalkėmis, dyzeliniu kuru ir apdengiamos tolio sluoksniu, o vėlesnių egzekucijų aukos metamos ant viršaus.
1988 m. Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui, imta rūpintis istorinės tiesos atkūrimu. Buvo tiriami buvusio KGB archyvo dokumentai, baudžiamosios bylos, kaupiami liudytojų atsiminimai, pradėta ieškoti ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių kapaviečių.
1994 m. pradžioje Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų bei buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje yra masinė 1944–1947 m. sovietinių aukų kapavietė. Tais pačiais metais Tuskulėnų dvaro teritorijoje pradėti archeologiniai tyrimai ir palaikų ekshumavimo darbai, kurių metu 1994–1995 m. rasti 706 nužudytųjų palaikai. 2003 m. pradėjus Tuskulėnų koplyčios-kolumbariumo statybą aptikti dar 18 žmonių palaikai. Iš viso archeologinių tyrimų metu buvusioje Tuskulėnų dvaro teritorijoje atkastos 45 kapaduobės su 724 žmonių palaikais.
Atlikus kapaviečių archeologinius ir palaikų antropologinius tyrimus, buvo suprojektuota amžinojo poilsio vieta – koplyčia-kolumbariumas. Tai pilkapio formos statinys, kurio viduje įrengta koplyčia. Joje per 2004 metų Vėlines karsteliuose perkelti Tuskulėnų dvaro teritorijoje rasti sovietinio teroro aukų palaikai. 2009 m. koplyčios-kolumbariumo kupolą papuošė tapytojo monumentalisto Gitenio Umbraso skliautinė mozaika „Trejybė“, simbolizuojanti Likimą, Laimę ir Laisvę, o pilkapio viršūnėje sužibo karūna, sukurta skulptoriaus Gedimino Karaliaus.
Aukų atminimas pagerbtas 2002 m. išleista Severino Vaitiekaus monografija „Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944–1947)“. Rezistencijos dalyvių pavardės yra iškaltos buvusių KGB (NKGB (MGB)) rūmų cokolyje. Genocido aukų muziejuje esančioje šaudymo kameroje įrengta ekspozicija.
Informaciniai šaltiniai:
- Sugrįžtantys dvarai (5). Tuskulėnų kompleksas.
- Tuskulėnų aukos.
- Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas.
- Vaitiekus, Severinas. Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944–1947). – Vilnius, 2002. -310 p.